Karolis Rugys advokatas

Naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas įneš nemažai naujovių, tuo pačiu sumaišties ir gal net piliečių nusivylimo tokia teisine valstybe. O ko kito tikėtis, jei naujasis kodeksas įteisina galimybę protokolus surašyti už akių, nutarimus priimti rašytinio proceso tvarka (atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant), o apskųsti priimtą nutarimą numatomas terminas yra skaičiuojamas nuo nutarimo išsiuntimo? Privalomas administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo įteikimas nenumatomas. Taigi, visai reali situacija, kad žmogus tik iš areštuotos sąskaitos vėliau sužinos (pvz. negalėdamas atsiskaityti už prekes parduotuvėje), jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Juk jei nutarimas neapskųstas, jis įsiteisėja, paskirta bauda nesumokama, tai jos išieškojimas perduodamas antstoliams. Savaime suprantama, prie paskirtos baudos, kuri siekia nuo kelių eurų iki kelių tūkstančių eurų, prisideda ir antstolio išlaidos, ir įrašai kredito istorijoje. Piliečiams reikės itin saugoti ir kruopščiai tikrinti visų pašto dėžučių turinį, apie kurias tik gali žinoti valstybės institucijos, taip pat tikėtis kad paštas dirbs tinkamai ir laiškai neprapuls.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas – juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Manau, kad sudarius galimybes protokolus surašyti atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai dokumentai siunčiami ne registruotu, o paprastu paštu (nepaisant to ar jie bus įteikti, ar ne), t.y. kai realiai žmogus nežino, kuo yra kaltinamas, toks jo patraukimas atsakomybėn pažeidžia žmogaus teises.

Nors nekaltumo prezumpcija Lietuvoje kol kas dar galioja, bet nuo šiol bus jau nesvarbu, ar žmogus kaltas, ar ne (gal net ne jis pavėlavo 15 min. susimokėti už parkavimą, gal net automobilis jau buvo seniai parduotas ir t.t.). Savo nekaltumą privalės įrodyti. Teoriškai galimybių yra: kreiptis dėl praleisto apskundimo termino atnaujinimo arba bylos atnaujinimo. Tik pasiskaičius bylos atnaujinimo pagrindus, pasikonsultavus su teisininkais, įvertinus laiko, sveikatos ir pinigų sąnaudas tikriausiai praeis noras ieškoti teisingumo. Matyt, retas kuris be profesionalios pagalbos surašytų tinkamą prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl bylos atnaujinimo. Nepamirškime ir to, kad net ir įrodžius, jog kaltinimas buvo nepagrįstas (laimėjus bylą) atstovavimo išlaidų priteisimas nenumatytas.

Ką laimi valstybė iš tokių pakeitimų? Kažkiek pinigų, laiko (senatis irgi ilginama ir beveik prilyginama baudžiamajai), tačiau tikėtina, kad praranda piliečių pasitikėjimą valstybe, tikėjimą teisingumu. Ypač kai po kelerių metų piliečiai pajus praktiškai naujuosius pakeitimus.

Konstitucijoje parašyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bet naujasis teisinis reglamentavimas, deja, neprisideda prie to, kad žmogui būtų lengva apsiginti nuo tokios tarnystės…

Publikuota: DELFI.LT

Komentarai