Įsigaliojus naujajai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai (švelnesnis, atsakomybę lengvinantis įstatymas), pasikeitė turto vertės išaiškinimas, todėl turto vertės pasikeitimas – nedidelės vertės turto sąvokos išplėtimas – yra pagrindas taikyti švelnesnį įstatymą atgal, pagal BK 3 str. 2 dalį.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-429-303/2015

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01343-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 1.1.2.1.

1.1.10.1.

1.2.14.10.

2.1.7.4. (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 7 d. televizorių „E.“ vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 14 d. kondicionierių „Fujitsu“ vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 19 d. vaikiškų vėžimėlių vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 27 d. kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio 28 d. statybinių  medžiagų vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. liepos 25 d. autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 14 d. „B.“ buitinės technikos vagystė) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 6 d. kompiuterinės technikos vagystė) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. lapkričio 29 d. skalbimo miltelių vagystė) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2009 m. balandžio 7 d. avalynės vagystė) laisvės atėmimu trejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. kovo 19 d. UAB „I.“ tento sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį (2009 m. balandžio 7 d. Baltarusijos bendrovės „G.“ tento sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 214 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos  apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2008 m. kovo 14 d. epizodas) G. R. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Iš G. R. priteista: solidariai su M. G. UAB „D. T.“ – 1885 Lt (t. y. 545,93 Eur), UAB „M. T.“ – 4405,49 Lt (t. y. 1275,92 Eur), UAB „I.“ – 5537 Lt (t. y. 1603,63 Eur) žalai atlyginti; solidariai su M. G. ir J. Č. UAB „R. S.“ – 5521 Lt (t. y. 1598,99 Eur) žalai atlyginti; solidariai su E. P. UAB „R.“ – 1330 Lt (t. y. 385,19 Eur) žalai atlyginti; solidariai su D. K. bendrovei „B. K. S. J.“ – 3107,52 Lt (t. y. 900 Eur) žalai atlyginti; solidariai su D. K., M. G. ir J. Č. UAB „Pr.“ – 12 650,68 Lt (t. y. 3663,89 Eur) žalai atlyginti; solidariai su D. K. ir M. G. UAB „P.“ – 11 435,60 Lt (t. y. 3311,98 Eur), UAB „T.“ – 10 645,20 Lt (t. y. 3083,10 Eur) žalai atlyginti.

Iš G. R. (taip pat D. K. ir D. K.) nukentėjusiajam K. S. priteista 15 028,23 Lt (t. y. 4352,48 Eur) turtinei žalai atlyginti, 2000 Lt (t. y. 579,24 Eur) advokato atstovavimo išlaidų, 1085,5 Lt (t. y. 314,38 Eur) gydymosi išlaidų bei  991,78 Lt (t. y. 287,24 Eur) išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. G., J. Č., E. P., D. K. bei D. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis.

Pripažinta G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kvalifikuotų vagysčių iš vilkikų (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat dėl kvalifikuotų vagysčių iš vilkikų, sugadinant svetimą turtą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir padėjo jas bei jose dalyvavusius asmenis išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

  1. R. paskirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 7 d. televizorių „E.“ vagystė) – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 14 d. kondicionierių „Fujitsu“ vagystė) – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 19 d. vaikiškų vėžimėlių vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams, BK 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 27 d. kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio 28 d. statybinių medžiagų vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. liepos 25 d. autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 14 d. „B.“ buitinės technikos vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 6 d. kompiuterinės technikos vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. lapkričio 29 d. skalbimo miltelių vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2009 m. balandžio 7 d. avalynės vagystė) – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. kovo 19 d. UAB „I.“ tento sugadinimas) – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas) – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį (2009 m. balandžio 7 d. Baltarusijos bendrovės „G.“ tento sugadinimas) – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 7 d. televizorių „E.“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 14 d. kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 19 d. vaikiškų vėžimėlių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 27 d. kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio 28 d. statybinių medžiagų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. liepos 25 d. autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 14 d. B. buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 6 d. kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. lapkričio 29 d. skalbimo miltelių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2009 m. balandžio 7 d. avalynės vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. kovo 19 d. UAB „I.“ tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2009 m. balandžio 7 d. Baltarusijos bendrovės „G.“ tento sugadinimas) paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas) paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. R. (taip pat D. K. ir D. K.) nukentėjusiajam K. S. papildomai priteista 4,34 Eur išlaidų medicininiams dokumentams.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo kovo 6 d. 22.50 val. iki kovo 7 d. 5.30 val. bendrininkų grupe su M. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E. N.“ priklausančiu taksi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. nenustatytas) kartu nuvyko prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur su savimi atsineštu peiliuku prapjovė vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tentą, į ją įsibrovė, pagrobė Kaliningrado m. grupei kompanijų „D. T.“ priklausančius 6 televizorius „E. 21 F08“, bendros 20 008,92 Rusijos rublių (1885 Lt, t. y. 545,93 Eur)) vertės, kuriuos, sukrovę į automobilį „VW Passat“, nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), rūsyje.
  2. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo kovo 13 d. 22 val. iki kovo 14 d. 6.45 val. bendrininkų grupe su M. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E. N.“ priklausančiu taksi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. nenustatytas) nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur su savimi atsineštu peiliuku prapjovė vilkiko „Renault magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tentą, į ją įsibrovė, pagrobė UAB „M. T.“ priklausančius 18 vienetų kondicionierių „Fujitsu“, bendros 7417,66 Lt (t. y. 2148,30 Eur) vertės, kuriuos, sukrovę į automobilį „VW Passat“, nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) rūsyje.
  3. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo kovo 18 d. 23 val. iki kovo 19 d. 5.30 val. bendrininkų grupe su M. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E. N.“ priklausančiu taksi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. nenustatytas) nuvyko prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur su savimi atsineštais peiliukais prapjovė automobilio „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos tentą, taip padarydami UAB „I.“  950 Lt (t. y. 275,14 Eur) dydžio turtinę žalą, po to į šią priekabą įsibrovė, pagrobė UAB „I.“ priklausančius 7 vaikiškus vėžimėlius, bendros 3019,62 Lt (862,75 Eur) vertės, kuriuos, sukrovę į automobilį „VW Passat“, nuvežė ir paslėpė metaliniame garaže, esančiame prie „Siemens“ arenos, Vilniuje.
  4. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo kovo 26 d. 23 val. iki kovo 27 d. 6 val. bendrininkų grupe su M. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E. N.“ priklausančiu taksi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. nenustatytas) nuvyko prie Muitinės terminalo, esančio (duomenys neskelbtini), kur automobilių stovėjimo aikštelėje su savimi atsineštu peiliuku prapjovė bendrovei „G. T.“ priklausančio vilkiko „Volvo F 12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabos tentą, į ją pagrobė bendrovei „O. L.“ priklausančius ne mažiau kaip 6 kondicionierių temperatūros reguliavimo prietaisus „K. A.“, kurių vieno muitinė vertė 48,75 Lt (t. y. 14,12 Eur), bendra vertė – 292,5 Lt (t. y. 84,71 Eur), ir, sukrovę juos į automobilį „VW Passat“, nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), rūsyje.
  5. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo balandžio 27 d. 24 val. iki balandžio 28 d. 4.50 val. bendrininkų grupe su M. G. ir J. Č., šio vairuojamu UAB „E. N.“ priklausančiu taksi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ten G. R., M. G. ir J. Č. stebint aplinką, peiliuku prapjovė vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tentą. Po to G. R. su M. G. įsibrovė į šią priekabą ir iš jos pagrobė M. R. (M. R.) priklausančias statybines medžiagas: 45 kv. m grindų laminato bei nenustatytą kiekį durų spynų, kurių bendra vertė 3321,59 Lt (t. y. 962 Eur), pagrobtas statybines medžiagas visi trys sukrovę į minėtą automobilį „VW Passat“ nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), rūsyje.
  6. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo liepos 24 d. 22 val. iki liepos 25 d. 6 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. G. ir J. Č., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E. N.“ priklausančiu taksi automobiliu „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvyko prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur automobilių stovėjimo aikštelėje G. R., pamatęs stovintį vilkiką „Renault“ (valst. Nr.  (duomenys neskelbtini)), nurodė J. Č. išleisti jį ir M. G. prie minėto vilkiko, o J. Č. su automobiliu nuvažiuoti į atokesnę vietą, iš kur stebėti aplinką ir laukti, kol jis paskambins ir telefonu pastarajam nurodys vietą, į kurią atvažiuoti. Po to G. R. su M. G. su savimi atsineštais peiliukais prapjovę minėto vilkiko priekabos tentą, įsibrovė į priekabą, iš kur pagrobė R. P. įmonei „Ro.“ priklausančius elektros instaliavimo įrenginius ir 266 vnt. automobilių detalių bendros 29 722 Lt (t. y. 8608,09 Eur) vertės, o G. R. paskambino J. Č. ir nurodė privažiuoti prie vilkiko „Renault“, šiam atvažiavus, G. R., M. G. ir J. Č. visus pagrobtus elektros instaliavimo įrenginius ir automobilių detales sukrovė į automobilį „Volvo“ ir nuvežė bei  paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) rūsyje.
  7. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 7.10 val., bendrininkų grupe su D. K., M. G. ir J. Č., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, J. Č. vairuojamu taksi automobiliu „Volvo“ (valst. Nr (duomenys neskelbtini)) bei D. K. motinai A. K. priklausančiu automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur G. R., pamatęs Baltarusijos Respublikoje registruotai bendrovei „To.“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su M. G. nuėmė vilkiko priekabos plombą, tuo metu J. Č., nuvažiavęs su automobiliu „Volvo“ atokiau, stebėjo aplinką, o G. R. su D. K. ir M. G. įsibrovė į minėtą priekabą, iš kur pagrobė bendrovei „To.“ priklausančios buitinės technikos bendros 13 486,05 Lt (t. y. 3905,83 Eur) vertės, kurią G. R., J. Č. ir D. K., sukrovę į automobilius „Volvo“ ir „Audi A4“, nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame metaliniame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) garažų masyve.
  8. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo spalio 5 d. 24 val. iki spalio 6 d. 8.30 val. bendrininkų grupe su D. K. ir M. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E. T.“ priklausančiu automobiliu „Peugeot“ (valst. Nr. nenustatytas) nuvyko prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur G. R. parodė kelkraštyje stovintį vilkiką „Renault magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė D. K. išlipti iš automobilio ir eiti kartu su juo, o M. G. automobiliu nuvažiuoti atokiau ir stebėti aplinką, po to G. R. ir D. K. su savimi atsineštais peiliukais prapjovė UAB „P.“ priklausančio vilkiko „Renault magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos tentą, taip jį sugadindami ir padarydami UAB „P.“ 394,89 Lt (t. y. 114,37 Eur) dydžio turtinę žalą, ir kartu su M. G., kuris, G. R. pakvietus, atvažiavo prie vilkiko, įsibrovė į minėtą priekabą ir iš jos pagrobė UAB „A. K. K.“ priklausančiios kompiuterinės technikos bendros 12 706,22 Lt (t. y. 3679,98 Eur) vertės, kurią jie visi kartu sukrovę į automobilį „Peugeot“ nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) rūsyje.
  9. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo spalio 7 d. 22 val. iki spalio 8 d. 5.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir M. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, G. R. vairuojamu automobiliu „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie degalinės, esančios Vilniuje, Molėtų pl. 8, kur G. R. ir D. K. nukirpus vilkiko DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) plombą, visi trys įsibrovė į minėtą puspriekabę ir iš jos pagrobė UAB „T.“ priklausančio turto bendros 10 645,20 Lt (t. y. 3083,06 Eur) vertės.
  10. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo lapkričio 28 d. 19 val. iki lapkričio 29 d. 11 val., veikdamas bendrininkų grupe su D. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. K. vairuojamu, A. K. priklausančiu automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie „EMSI“ degalinės, esančios Savanorių pr. 225, Vilniuje, kur su savimi turėtu peiliuku prapjovė vilkiko DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabos tentą, į ją įsibrovė ir pagrobė Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „B. K. S. J.“ priklausančias 38 dėžes skalbimo miltelių „Ariel Color“, bendros 9107,52 Lt (t. y. 900 Eur) vertės.
  11. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m., laikotarpiu nuo balandžio 6 d. 23 val. iki balandžio 7 d. 5 val. bendrininkų grupe su E. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. P. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur su savimi atsineštais peiliukais keliose vietos perpjovė Baltarusijos Respublikoje registruotai bendrovei „G.“ priklausančio vilkiko DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tentą, taip jį sugadindami bei padarydami bendrovei „G.“ 1330 Lt (t. y. 380 Eur) dydžio turtinę žalą, po to įsibrovė į šią priekabą ir iš jos pagrobė Rusijoje registruotai bendrovei „T. P.“ priklausančias 34 pakuotes ne daugiau kaip 400 porų (244,80 kg svorio) avalynės ir jos įpakavimo maišelių, bendros 23 292,80 Lt (t. y. 9063,35 JAV dolerių, 6746,06 Eur)) vertės, kuriuos sukrovė į automobilius „Mazda 323“ bei kiek vėliau atsivarytą E. P. priklausantį automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežė bei paslėpė G. R. nurodytame metaliniame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) garažų masyve.
  12. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad po to, kai D. K. 2009 m. balandžio 24 d., laikotarpiu nuo 1 iki 3 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme, kėsinantis pagrobti K. S. turtą, jį sužalojo (sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą) ir paskambino broliui D. K. bei G. R. ir šiems pasiūlė pagrobti svetimą turtą, pakvietė ateiti į namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kiemą; D. K. kartu su D. K. ir G. R. įsibrovė į K. S. vairuojamo automobilio BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną ir pagrobė K. S. priklausančius daiktus: vyrišką laikrodį „Londžines“ 5000 Lt (t. y. 1448,1 Eur) vertės, auksinę grandinėlę, 1500 Lt (t. y. 434,43 Eur) vertės, vyrišką odinę rankinę 500 Lt (t. y. 144,81 Eur) vertės, vyrišką odinę piniginę 100 Lt (t. y. 28,92 Eur) vertės, 7500 Lt (t. y. 2172,15 Eur) grynųjų pinigų, taip pat K. S. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat K. S. vardu išduotas: „Parex“ banko „American Expres“ auksinę vardinę kortelę, DNB NORD banko dvi korteles: „Visa Classic“ ir „Master Card“, o taip pat automobilio BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą bei to paties automobilio techninės apžiūros taloną ir keturis ratus, kurių bendra vertė – 8000 Lt (t. y. 2316,96 Eur).

Kasaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo pakeisti skundžiamų nuosprendžių dalis dėl pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas), subendrinus bausmes pakeisti paskirtos bausmės rūšį iš laisves atėmimo į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagristai pripažino jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) – jokių įrodymų apie jo dalyvavimą šiame epizode byloje nėra. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302–307 straipsnių reikalavimus, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, o ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalino prieštaravimų tarp D. K., D. K. ir G. R. parodymų. Nuosprendyje esantys prieštaravimai, įrodymų nepakankamumas bei išnagrinėtų teismo posėdyje įrodymų neteisingas vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 daliai. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad bylos duomenų patikimumas buvo tikrinamas tik vienu aspektu – gretinant jo ir D. K. parodymų turinį. Nuteistojo manymu, toks metodas yra vienpusiškas, neatskleidžiantis visų bylos aplinkybių, prieštaraujantis BPK 302–307 straipsnių reikalavimams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr.40), nekaltumo prezumpcijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 daliai. Be to, teismas rėmėsi D. K. ikiteisminio bylos tyrimo metu gautais parodymais, kurie nebuvo perskaityti teisiamajame posėdyje, o iš buvo karto analizuojami nuosprendyje, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį ir 276 straipsnio nuostatas. Vilniaus apygardos teismas, nevertindamas kitų G. R. ir D. K. parodymų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas esminių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, dėl to, kasatoriaus manymu, šio teismo nuosprendis taip pat turi būti pakeistas. Be to, teismas, nors ir konstatavo, kad byloje yra G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažinimas, padėjimas atskleisti nusikaltimus), tačiau į jas neatsižvelgė ir vis tiek jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu vienam iš nuteistųjų, kurio nusikalstama veika buvo atskleista kasatoriaus parodymų dėka, bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu – taip teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 6–7 punktus, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes ir motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. R. neteistas, nuo paskutinio nusikaltimo padarymo praėjo šešeri metai, daugiau jokių nusikaltimu nepadarė, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinį darbą. Nuteistojo manymu, teismas turėjo jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis, kuria jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, turi būti pakeista dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismų nuosprendžius pakeisti:

  1. R. veiką, kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB  „P.“ turto sugadinimas), perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu G. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 7 d. televizorių „E.“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 14 d. kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 19 d. vaikiškų vežimėlių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 27 d. kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio 28 d. statybinių medžiagų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. liepos 25 d. autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 14 d. BEKO buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 6 d. kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. lapkričio 29 d. skalbimo miltelių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2009 m. balandžio 7 d. avalynės vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. kovo 19 d. UAB „I.“ tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2009 m. balandžio 7 d. Baltarusijos bendrovės „G.“ tento sugadinimas) paskirtas bausmes bei pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti tarpusavyje ir su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas) paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo bei sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.
  2. K. veiką, kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „P.“ turto sugadinimas), perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu D. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo P. M. epizodas) paskirtomis bausmėmis, taip pat su pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 13 d. „B.“ buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 25 d. kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. lapkričio 29 d. skalbimo miltelių vagystė) ir su pagal 187 straipsnio 3 dalį (UAB „P.“ turto sugadinimas) paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo bei sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
  3. G. veiką, kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „P.“ turto sugadinimas), perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti 10 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, o galutinę subendrintą bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, abiejų instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo nuteistajam G. R. inkriminuotų, prieš nukentėjusįjį K. S. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų sudėties bei jo kaltės, padarius šias nusikalstamas veikas, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įrodymais. Teismai išsamiai įvertino visų trijų nuteistųjų, tarp jų skunde minimų Dariaus ir D. K., parodymus bei juose esančius prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas D. K. parodymus, duotus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, šio nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo tiesiogiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje. G. R. dalyvavimas padarant kasaciniame skunde minimas nusikalstamas veikas nustatytas remiantis ne prielaidomis, o sistemiškai analizuojant ir vertinant visus byloje surinktus įrodymus, kurie sudaro vieningą, vienų kitus atitinkančių bei papildančių įrodymų grandinę. Nuteistojo gynybinė versija bei apsiginti pateikti argumentai teismo atmesti kaip prieštaraujantys bylos įrodymų visetui.

Prokuroro manymu, baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu nuteistajam G. R. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, t. y. griežčiausios šių BK straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys bei jų dydžiai, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde,  skiriant nuteistajam bausmes  už  kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, parenkant bausmių rūšį ir nustatant bausmių dydžius, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, individualizuodamas bausmės rūšies parinkimą už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam G. R. skirtinos laisvės atėmimo, o ne švelnesnės rūšies bausmės. Nėra pagrindo kasatoriui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taip pat, atsižvelgiant į aplinkybių, susijusių su G. R. padarytomis veikomis, jų pavojingumu, kaltininko asmenybe, visumą, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokuroro atsiliepime taip pat nurodoma, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai, palengvinančiai nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, šioje byloje 2008 m. laikotarpiu nuo spalio 5 d. 24.00 val. iki spalio 6 d. 8.30 val. bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos, kurių metu buvo sugadintas svetimas UAB „P.“ 394, 89 Lt (114, 37 Eur) vertės turtas, turi būti kvalifikuojamos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas. Atsižvelgiant į tai, šios pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių dalys keistinos tiek dėl nuteistojo G. R., tiek nuteistųjų D. K. ir M. G..

 

Nuteistojo G. R. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

 

Dėl įrodymų vertinimo ir kitų procesinių pažeidimų (K. S. epizodas)

 

              Nuteistasis G. R. kasaciniame skunde nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos, padarytos K. S., jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra jokių įrodymų dėl jo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje. Anot nuteistojo, pripažindamas jį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo taisykles, nekaltumo prezumpcijos principą, nepašalino prieštaravimų tarp jo, D. K. ir D. K. parodymų, nuosprendį grindė prielaidomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.  Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai bei teismų priimtų sprendimų turiniui. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Visi įrodymai – kaltinamųjų D. ir D. K., G. R., nukentėjusiojo K. S., liudytojų D. M., O. S., V. V., V. L., M. P., M. Š., J. R. parodymai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų apžiūros protokole, specialisto išvadose Nr. G 1680/09(01) R 1683/09, 140-(5099)-ISI-9001 ir kt. – nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y. kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išsamiai ir argumentuotai išdėstyti. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas atkreipė dėmesį į visų trijų kaltinamųjų parodymų nenuoseklumą, nuosprendyje tai išsamiai aptarė ir pašalino prieštaravimus, vadovaudamasis kitais bylos duomenimis, kurie patvirtino reikšmingas bylos aplinkybes. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiriant įrodymus teisme buvo perskaityti, todėl nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje į visus esminius apelianto argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

 

Dėl G. R. paskirtos bausmės

 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir neteisingai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Šie kasatoriaus argumentai taip pat nepagrįsti.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis, o šios dalies 5 punkte pabrėžta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendra­s visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos lemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individuali­zuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Taigi, skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-372-942/2015).

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kuriuose nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Taip pat teismas laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1,2 dalys). Taigi, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šiuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-372-924/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, sušvelnindamas G. R. pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. y. sumažindamas jos dydį), atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo asmenybę (buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu, nedirbo), jo teigiamus socialinius pokyčius (sukūrė šeimą, augina mažametę dukterį, įsidarbino, įgijo vidurinį išsilavinimą), nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, taip padėdamas išaiškinti šias veikas bei jose dalyvavusius asmenis), dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų pavojingumo laipsnį (nuteistasis padarė 17 tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių 14 yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), įvertino kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo (BK 54, 41, 61 straipsniai) nuostatos byloje taikytos tinkamai, nuteistajam G. R. paskirta bausmė yra teisinga.

 

          Dėl BK 75 straipsnio taikymo

 

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas jam turėjo pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Kolegija pažymi ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors G. R. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, priklauso nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3,4 dalys), tačiau, atsižvelgiant į jų skaičių, pavojingumo laipsnį (kasatorius padarė 17 tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių 14 priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad BK 75 straipsnio nuostatos G. R. buvo netaikytos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta šio nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teigiami jo socialiniai pokyčiai, negali nusverti kitų nustatytų bausmės G. R. skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos (kaip antai, padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų pavojingumo laipsnis, padaryti administracinės teisės pažeidimai, atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir t. t.) ir savaime nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.

 

Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies, 190 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 3 dalies ir 95 straipsnio 1 dalies 1 a punkto (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) taikymo

 

  1. R. šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. laikotarpiu nuo spalio 5 d. 24.00 val. iki spalio 6 d. 8.30 val., bendrininkaudamas su M. G. ir D. K., prapjovė UAB „P.“ priklausančio vilkiko „Renault magnum“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekabos tentą, taip jį sugadindami ir padarydami UAB „P.“ 394,89 Lt (t. y. 114,37 Eur) dydžio turtinę žalą. Kasatorius savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos kasaciniame skunde neginčija.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas), buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata dėl turto vertės išaiškinimo. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Remiantis šia nuostata dėl pasikeitusio dalyko vertės (nuo 3 MGL iki 5 MGL, t. y. nuo 390 Lt (112,95 Eur) iki 650 Lt (188,25 Eur), G. R. nusikalstama veika dėl UAB „P.“ 394, 89 Lt (114, 37 Eur) turto (vilkiko priekabos tento) sugadinimo turi būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Bylos aplinkybėmis minėta veika padaryta 2008 m. laikotarpiu nuo spalio 5 d. iki spalio 6 d. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 a punktą (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už baudžiamojo nusižengimo padarymą jo padarymo metu buvo dveji metai. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal formuojamą teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Pagal BK 95 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. G. R. nusikalstamas veikas darė iki 2009 m. balandžio 24 d. (K. S. epizodas). Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo  padarymo jam prasideda 2009 m. balandžio 24 d. ir baigiasi 2011 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis G. R. priimtas 2014 m. balandžio 9 d., t. y. pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už šią veiką senaties terminui. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Taigi teismų sprendimų dalys dėl nusikalstamos veikos, kuri šia nutartimi kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas), naikintinos ir ši bylos dalis nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

           Dėl BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

 

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi šioje byloje nustatytas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas) ne tik kasacinį skundą padavusiam nuteistajam G. R., bet ir tokio skundo nepadavusiems nuteistiesiems D. K. ir M. G., todėl, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir prieš tai išdėstytais argumentais, teismų sprendimų dalys (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas) keistinos ir nuteistiesiems D. K. ir M. G.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. K. nusikalstamas veikas darė iki 2009 m. balandžio 24 d. (K. S. epizodas), o M. G. – iki 2008 m. spalio 8 d. (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė). Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo D. K. prasideda 2009 m. balandžio 24 d. ir baigiasi 2011 m. balandžio 24 d., M. G. prasideda 2008 m. spalio 8 d. ir baigiasi 2010 m. spalio 8 d. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis D. K. ir M. G. priimtas 2014 m. balandžio 9 d., t. y. pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžius:

  1. R., M. G. ir D. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas), kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Baudžiamosios bylos dalį dėl G. R., M. G. ir D. K. nusikalstamos veikos, šia nutartimi kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2008 m. spalio 6 d. UAB „P.“ tento sugadinimas), nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Pakeisti teismų sprendimų dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo: G. R. ir D. K. taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies, M. G. – BK 63 straipsnio 2, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 7 d. televizorių „E.“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 14 d. kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 19 d. vaikiškų vežimėlių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 27 d. kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio 28 d. statybinių medžiagų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. liepos 25 d. autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 14 d. „B.“ buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 6 d. kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. lapkričio 29 d. skalbimo miltelių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2009 m. balandžio 7 d. avalynės vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. kovo 19 d. UAB „I.“ tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2009 m. balandžio 7 d. Baltarusijos bendrovės „G.“ tento sugadinimas) G. R. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas), bausmių apėmimo bei sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę G. R. nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį D. K. paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo P. M. epizodas), pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 13 d. „B.“ buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 25 d. kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. lapkričio 29 d. skalbimo miltelių vagystė), bausmių apėmimo bei sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę D. K. nustatyti laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 7 d. televizorių „E.“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 14 d. kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 19 d. vaikiškų vežimėlių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. kovo 27 d. kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio 28 d. statybinių medžiagų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. liepos 25 d. autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugpjūčio 14 d. „B.“ buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 6 d. kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 8 d. žaidimų vagystė), BK 187 straipsnio 1 dalį (2008 m. kovo 19 d. UAB „I.“ tento sugadinimas) M. G. paskirtas bausmes subendrinti jų apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėjai                                                                                                                       Alvydas Pikelis

 

Viktoras Aidukas

 

Audronė Kartanienė

 

 

 

 

 

 

Komentarai