Apeliacinis teismas, nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinių reikalavimų pagrįstumą vertina tik preliminariai (lot. „prima facie“) ir ginčo nesprendžia (CPK 144 str. 1 d.). Aplinkybės, kad turto areštas gali sukelti sunkumų nurodymas ir įrodymų nepateikimas nesudaro sąlygų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 185 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiu atveju yra pagrįstas.

 

 

Civilinė byla Nr. 2-990-157/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos miesto tvarka“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1053-730/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto tvarka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos miesto tvarka“ dėl nuotolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Miesto tvarka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir prašė priteisti 107 603,77 Eur nuostolių atlyginimą, 32 281,15 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ,,Swedbank lizingas“ buvo sudaręs lizingo sutartis, kurių vykdymą perėmė atsakovas ir įsigijo turtą. Teigė, kad jis pagal lizingo sutartis jau buvo sumokėjęs 107 603,77 Eur, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Nurodė, kad buvęs jo akcininkas ir vadovas A. B. tapo vienu iš atsakovo steigėjų, ankstesnės įmonės UAB „Miesto tvarka“ sukurtų verslo santykių pagrindu perkėlė pajamas ir pelną į naują įmonę UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, nesąžiningai kreditorių skolas palikdamas UAB „Miesto tvarka“.

Ieškovas šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai – lėšas. Teigė, kad ieškinio reikalavimų suma yra didelė, todėl egzistuoja tikimybė, kad jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi patenkino minėtą ieškovo BUAB „Miesto tvarka“ prašymą ir areštavo atsakovui UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ priklausantį 139 884,92 Eur kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai – lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei, įvykdyti prievolę ieškovui.

Teismas nurodė, kad ieškovo BUAB „Miesto tvarka“ ieškinys atsakovui UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo preliminariai vertinant yra pagrįstas rašytiniais įrodymais; kad ginčas tarp šalių vyksta ilgą laiką; kad prašoma priteisti didelė pinigų suma; kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir turimus kitus kreditinius įsipareigojimus; kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atskirajame skunde prašo panaikinti paminėtą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovo BUAB „Miesto tvarka“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo prima facie yra pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais, nes faktai rodo, jog turto neišpirkta vertė buvo 336 601,10 Lt, jo rinkos vertė – 245 000 Lt, tačiau atsakovas įsipareigojo sumokėti visą neišpirktą turto vertę. Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas privalėjo kompensuoti jam sumokėtas lizingo įmokas.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio masto atsakovo turto areštas apsunkins veiklą ir gali turėti įtakos jo mokumui. Ieškovas – bankrutuojanti bendrovė, todėl atsakovo nuotoliai, galimi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus atlyginti.

Ieškovas BUAB „Miesto tvarka“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas buvo sumokėjęs 107 603,77 Eur lizingo įmokų, tačiau perleidęs savo įsipareigojimų vykdymą atsakovui, ne tik neįgijo jokio turto, tačiau negavo jokios kompensacijos už sumokėtas įmokas. Teigia, kad atsakovas ir ieškovas buvo susiję tiek per dalyvius, tiek per valdymo organų narius, todėl atsakovas pasinaudojo galimybe iš ieškovo perimti teises ir pareigas pagal lizingo sutartis. Nurodo, kad skunde pateiktas turto vertinimas yra nepagrįstas, nes buvo atliktas ekonominės krizės laikotarpiu, kai transporto priemonių kainos buvo ženkliai kritusios, atsakovui sandorio sudarymas buvo itin naudingas, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Be to, apeliantas skunde neneigia fakto, kad ieškininių reikalavimų suma yra laikytina didele. Nurodo, kad teismas turto areštą taikė vadovaudamasis ekonomiškumo principu, o apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog dėl minėtų priemonių patyrė kokių nors realių nuostolių.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, kuria taikytas jo turto areštas, nurodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo skunde išdėstytų argumentų, pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinių reikalavimų pagrįstumą vertina tik preliminariai (lot. „prima facie“) ir ginčo nesprendžia (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, kaip žinoma, yra fakto instancija, kuri tikrina skundžiamų teismų procesinių sprendimų tiek faktinę, tiek teisinę pusę, o šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų teiginius (CPK 178 str.).

Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, teismas visų pirma pažymi tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovo BUAB „Miesto tvarka“ ieškininiame pareiškime išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai juos vertinant būtent preliminariai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareikštas ieškininis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tokią teismo išvadą iš dalies patvirtina paties atsakovo atskirajame skunde keliami klausimai – dėl lizinguojamo turto vertės jo įsigijimo momentu, sumokėtos turto kainos ir kt. Akivaizdu, kad visi šie klausimai yra tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurie bus išnagrinėti tik teismu išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 185 str.).

Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde iš esmės neneigia teismo išvados, jog kyla grėsmė būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama iš jo priteisti 139 884,92 Eur suma pati savaime jam nėra didelė ir negali sukelti grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, nors šių faktų įrodinėjimo našta, kaip minėta, tenka būtent jam (CPK 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014 ir kt.). Tuo tarpu vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad turto areštas gali sukelti sunkumų, teismo nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu (CPK 185 str.).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja

Virginija Čekanauskaitė

Komentarai