Galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 str. 2 d.). Skaidyti ar ne Pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimo reikalas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).

 

 

Civilinė byla Nr. e2A-773-236/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00031-2015-9.

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-990-265/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Statoil Fuel & Retail Lietuva ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lukoil Baltija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo (trečiasis asmuo VšĮ CPO LT) bei

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva ieškiniu prašė įpareigoti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (perkančioji organizacija) nutraukti per VšĮ CPO LT vykdyto pirkimo Nr. CPO53432 pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį su UAB „Lukoil Baltija“ bei įpareigoti perkančiąją organizaciją paskelbti naują pirkimą (užsakymą), išskaidžius pirkimą į dalis, kurių pagrindu pirkime (jo dalyse) galėtų dalyvauti keletas tiekėjų, taip užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir nediskriminavimą bei pagrindinių viešųjų pirkimų principų ir tikslų laikymąsi.

Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“ 2014 m. gruodžio 12 d. per centrinę perkančiąją organizaciją VšĮ CPO LT paskelbė degalų (95 benzino ir dyzelino) užsakymą pirkime Nr. 108629/128196 (užsakymo Nr. CPO53432, toliau taip pat vadinama – Pirkimas). Ieškovas UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva yra vienas iš tiekėjų, su kuriais yra pasirašyta 2012 m. lapkričio 20 d. preliminarioji sutartis, todėl jis turi teisę teikti pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms perkant degalus per VšĮ CPO LT. Iki pirkimo pabaigos tiekėjai neturi galimybės matyti perkančiosios organizacijos pasirinktų miestų, o tuo atveju, kai tiekėjo valdomos degalinės apima ne visus perkančiosios organizacijos miestus, tiekėjui VšĮ CPO LT nesuteikia techninės galimybės įrašyti siūlomas kainas (nuolaidas) ir dalyvauti pirkime.

Pirkime perkančioji organizacija pasirinko miestų diapazoną (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Palanga, Panevėžys ir Kretinga), todėl Pirkime dalyvauti ir pasiūlymą pateikti galėjo tik vienas tiekėjas (UAB „Lukoil Baltija“), nes šis tiekėjas vienintelis turi degalines visuose perkančiosios organizacijos pasirinktuose miestuose. Perkančioji organizacija sąmoningai neišskaidydama Pirkimo objekto į dalis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) įtvirtintus principus, nesudarė sąlygų tiekėjų konkurencijai, tiekėjus diskriminavo.

Atsakovas UAB „Palangos komunalinis ūkis“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad rinkosi sau ekonomiškai efektyviausias pirkinio charakteristikas, nesigilindamas į tiekėjų turimą tinklą. Kretingoje atliekama automobilių techninė apžiūra, tvarkoma transporto priemonių, savaeigių mechanizmų, žemės ūkio technikos registracija, todėl degalų pirkimas šiame mieste reikalingas. Didesnis tikėjo valdomų degalinių skaičius rodo tokių tiekėjų pajėgumą patenkinti faktinius perkančiųjų organizacijų poreikius ir nepatvirtina, kad Pirkimo sąlygos diskriminuoja tiekėjus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-952/2011).

Atsakovas UAB „Lukoil Baltija“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti miestus, kuriuose jai reikalinga pirkti degalus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, sudarytą organizuoto pirkimo Nr. CPO53432 pagrindu tarp UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Lukoil Baltija“;

priteisti ieškovui UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva iš atsakovų UAB „Palangos butų ūkis“ ir UAB „Lukoil Baltija“ po 1 005,95 eurų bylinėjimosi išlaidų;

ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovą UAB „Palangos butų ūkis“ suorganizuoti naują Pirkimą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija Pirkime neužtikrino konkurencijos tarp tiekėjų ir taip paneigė viešojo pirkimo esmę – užtikrinti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą. Šis pažeidimas yra pagrindas pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį tarp UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Lukoil Baltija“ VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Tikslas racionaliai panaudoti lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.) tiesiogiai susijęs su vienu svarbiausių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekių – nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ir perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus galimybę tiekėjams varžytis perkančioji organizacija prekes ir paslaugas įsigyja už konkurencingą kainą ir viešajam pirkimui skirtas lėšas naudoja racionaliai. Neužtikrinus tiekėjų konkurencijos iškyla grėsmė, jog pasiūlymą pateikęs vienintelis tiekėjas nebus suinteresuotas konkurencingos kainos siūlymu. Konkurencingos aplinkos užtikrinimas tais atvejais, kai svarbiausias kriterijus yra ne perkamų prekių kokybės ir kainos santykis, o kaina, kadangi prekės dėl savo požymių yra identiškos, yra esminis reikalavimas viešąjį pirkimą organizuojančiam pirkėjui.

Teismo teigimu, perkančioji organizacija, organizuodama Pirkimą apjungimo būdu (siekė įsigyti degalus šiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kretingoje, Palangoje), pažeidė vieną iš esminių viešųjų pirkimų principą – konkurencijos. Tiekėjas, neturintis degalinės bent viename iš perkančiosios organizacijos nurodytų miestų, negalėjo dalyvauti Pirkime, o dalyvauti dėl miestų apjungimo galėjo tik vienintelis tikėjas UAB „Lukoil Baltija“ (jis vienintelis turi degalinę Kretingoje). Labiausiai nagrinėjamu atveju tiekėjų konkurenciją apriboja reikalavimas turėti degalinę Kretingoje, todėl eliminavus šį miestą iš apjungiamo pirkimo būtų galima padidinti tiekėjų konkurenciją. Teismas nurodė, kad neneigia perkančiosios organizacijos poreikio pirkti degalus ir Kretingoje, tačiau tą galima užtikrinti ir skaidant Pirkimą į dalis.

Teismas kaip nepagrįstą atmetė perkančiosios organizacijos argumentą, kad racionaliau Pirkimą atlikti neskaidant, nes taip dėl didesnio perkamo degalų kiekio gaunama didesnė nuolaida. Masto ekonomija galima tik tuo atveju, kai užtikrinama tiekėjų konkurencija. Ekonomijos efekto galima pasiekti ir Pirkime, kuris organizuojamas nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų.

Teismo teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 2A-952/2011 buvo priimta skirtingų faktinių aplinkybių byloje, todėl kaip precedentu ja nesivadovautina.

Teismas netenkino reikalavimo įpareigoti perkančiąją organizaciją paskelbti naują pirkimą, kadangi teismas turi teisę taikyti tik įstatyme numatytus teisių gynimo būdus (VPĮ 93 str. 1 d.), o tiekėjų teisių gynimo būdas – įpareigojimas skelbti Pirkimą įstatyme nėra numatytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Palangos komunalinis ūkis“ prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Perkančiajai organizacijai degalinė Kretingoje yra reikalinga. Poreikis nulemtas veiklos interesų ir pagrįstas sutartimis.

2. Tikslinga Pirkimo neskaidyti į dalis, nes taip reikalingi mažesni aptarnavimo kaštai, atsakomybė už teikiamos produkcijos kokybę tenka vienam tiekėjui, racionaliai naudojamos lėšos (nuolaidos perkamam kurui tiesiogiai priklauso nuo perkamo kuro kiekio, ką įrodo užsakymo sutarties CP053432 priedas).

3. Argumentai dėl didesnių nuolaidų konkurencinėje aplinkoje yra hipotetiniai, tik prielaidos.

4. Perkančioji organizacija Pirkimą vykdė per VšĮ CPO LT, vadovaudamasi VPĮ 15 straipsnio 5 dalimi. Ieškovo netenkina VšĮ CPO LT naudojama platforma, tačiau tai nepriklauso nuo atsakovo ir nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

5. VPĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, laikėsi VPĮ reikalavimų, jeigu jų laikėsi centrinė perkančioji organizacija. Dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

6. Perkant pagal preliminarią sutartį per VšĮ CPO LT pakartotinai techninė specifikacija, kaip tai suprantama VPĮ 25 straipsnyje, neruošiama.

7. Ieškinio tenkinimas reikštų ieškovo protegavimą. Tuo tarpu UAB „Lukoil Baltija” konkurencinė pozicija geresnė.

8. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-952/2011 priimta panašių faktinių aplinkybių byloje ir joje nurodyta, kad daugiau degalinių turintys tiekėjai turi daugiau galimybių konkuruoti.

9. Perkančioji organizacija dirbtinai neribojo teikėjų konkurencijos ir nepažeidė VPĮ nustatytų viešojo pirkimo principų.

10. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui galėjo būti priteista tik dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas neturėjo priteisti ieškovui jo be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio dalies (ieškovas neatsižvelgė į tai, kad žyminis mokestis mažesnis, kai ieškinys teikiamas elektroniniu būdu).

11. UAB „Palangos butų ūkis” byloje nedalyvavo, todėl teismas dėl apsirikimo bylinėjimosi išlaidas priteisė iš byloje nedalyvavusios įmonės.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lukoil Baltija“ prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai, kuris yra pažeidęs kokias nors materialines teisės normas. Asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Šioje byloje ieškovas nereiškė reikalavimų atsakovui UAB „Lukoil Baltija” (UAB „Lukoil Baltija” procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo teismas pakeitė 2015-03-27 nutartimi, nors be išankstinio ieškovo sutikimo, savo nuožiūra negalėjo pakeisti trečiojo asmens procesinės padėties į atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-126/2010)). UAB „Lukoil Baltija“ procesinė padėtis kaip atsakovo šioje byloje yra netinkama, UAB „Lukoil Baltija“ turėjo būti tretysis asmuo.

2. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokią materialinę teisės normą pažeidė atsakovas, o jeigu atsakovas jų nepažeidė, nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai buvo nukreipti į perkančiąją organizaciją.

3. Teismo posėdis byloje buvo paskirtas sekančią dieną po UAB „Lukoil Baltija“ kaip atsakovo pateikto atsiliepimo, taip nesudarant galimybės proceso dalyviams su juo susipažinti ir neišklausius proceso dalyvių, neįpareigojus ruošiantis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, pateikti dubliką (į UAB „Lukoil Baltija“ kaip atsakovo atsiliepimą) ir tripliką. Apskritai nepateisinama, kad apelianto atsiliepimą į ieškovo rašytinius paaiškinimus teismas pridėjo prie siunčiamo sprendimo.

4. VPĮ 24 straipsnio 6 dalis įpareigoja teismą užtikrinti tiekėjų konkurenciją tais atvejais, kai pirkimas skaidomas į dalis. Be to, ši norma neįpareigoja Pirkimo skaidyti, o tik nurodo vengti tiekėjų konkurencijos ribojimo, kai Pirkimas skaidomas į dalis. Tokį aiškinimą atitinka Europos Sąjungos Komisijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. įgyvendinimo reglamentas Nr. 842/2011.

5. Ieškovas galėjo įvertinti turimo degalinių tinklo spektrą ir kooperuotis su kitais tiekėjais prieš teikdamas pasiūlymą. Proceso dalyviams neturi tekti atsakomybė dėl tokio ieškovo neveiklumo.

6. Perkančioji organizacija iš anksto (bent 10 kalendorinių dienų iki pirkimo pradžios) skelbia technines specifikacijas (VPĮ 7 str. 1 d.), o tiekėjai gali teikti pastabas dėl techninės specifikacijos (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-05-15 įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1S-49 patvirtinto „Informacijos apie planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus skelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo 12, 13 p.) ar jos sąlygas ginčyti teisme, o to nedarydami patvirtina sutikimą su techninės specifikacijos sąlygomis. Sudarius pirkimo sutartį, techninės specifikacijos sąlygos jau nebeskundžiamos.

7. Pirkimas yra įvykęs, neapskųstas jo vykdymas per VšĮ CPO LT, todėl preziumuotina, kad perkančioji organizacija nepažeidė įstatymų (VPĮ 15 str. 2 d.).

8. Ieškovo argumentai nenuoseklūs. Ieškovas teigia, kad nežinojo perkančiosios organizacijos pasirinktų miestų, o tuo pačiu ir to, kokia bus konkurencija tarp tiekėjų. Toliau nurodo, kad tiekėjai, žinodami bus ar ne konkurencija, atitinkamai siūlo didesnes arba mažesnes nuolaidas.

9. Pirkimo objektas yra degalai (95 benzinas ir dyzelinas), o ne miestai.

10. Perkančioji organizacija pagrindė poreikį pirkti degalus ir Kretingoje.

11. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-727/2009) pripažįstama perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tiekėjui reikalavimą valdyti degalines jai reikalinguose miestuose.

Atsakovas UAB „Palangos komunalinis ūkis” atsiliepimu į UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Be jau nurodytų motyvų papildomai akcentuoja, kad perkančioji organizacija neturi pareigos skaidyti pirkimą į dalis, kad ieškovas dėl savo paties pasyvumo (galėjo teikti pasiūlymą su kitais tiekėjais) prarado galimybę konkuruoti Pirkime, o tai, kad ieškovas neatitiko Pirkimo sąlygų, nereiškia, kad jos diskriminacinės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-443/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 222/2008).

Ieškovas UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimas turėjo būti skaidomas į dalis, siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją.

2. Pirkimo objektų sujungimas į vieną negali būti pateisinamas vien finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).

3. Pirkimo neskaidymas nesuteikia ekonominės naudos, nes būtent tiekėjų konkurencija skatina didinti nuolaidas. Kai dalyvauja tik vienas tiekėjas masto ekonomija apskritai negalima, o patirtis rodo, kad tokiais atvejais, kai dalyvauja tik vienas tiekėjas, jo siūlomos nuolaidos būna 20, 30, 50 procentų mažesnės. Tą įrodo ieškovo sukaupta informacija apie tiekėjų siūlytas nuolaidas.

4. Ieškovas negali būti įpareigojamas jungtis su kitais tiekėjais tam, kad tenkintų nepagrįstas Pirkimo sąlygas.

5. Atsakomybė už netinkamą Pirkimo vykdymą ir netinkamą techninę specifikaciją tenka perkančiajai organizacijai, ne VšĮ CPO LT.

6. Atnaujindamos varžymąsi, perkančiosios organizacijos pasirenka atitinkamus perkamo objekto parametrus, kas ir yra techninių specifikacijų parinkimas VPĮ 25 straipsnio prasme.

7. Esminiai ieškovo reikalavimai patenkinti, todėl ir visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistos pagrįstai.

8. Vien rašybos klaida (nurodant atsakovą) nelemia sprendimo neteisėtumo.

9. Aukšti ir specifiniai, neadekvatus pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai pirkimo objektui ar bet kokios kitos Pirkimo sąlygos, dėl kurių Pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, perkančiosios organizacijos turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Šio priemonės turi būti proporcingos tikslui, t.y. vienintelės galimos.

10. Perkančioji organizacija realiai nesiekė gauti geresnio pasiūlymo. Jo siekdama galėjo atklikti Pirkimą ne per VšĮ CPO LT (VPĮ 15 str. 5 d.).

11. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-727/2009 nagrinėjo kitokią nei šioje byloje nagrinėjama situaciją, nes tame pirkime dalyvavo ir galėjo dalyvauti keletas tiekėjų.

12. VPĮ 24 straipsnio 6 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją skaidyti Pirkimą į dalis, kad Pirkime dalyvautų kuo daugiau teikėjų. Toks aiškinimas yra teisinio reglamentavimo kryptis ir prioritetas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu (2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 46 str. 1 d.).

13. UAB „Lukoil Baltija“ procesinė padėtis pagrįstai iš trečiojo asmens buvo pakeista į atsakovo. Tokiu procesinės padėties pakeitimu teismas siekė tinkamo bylos išnagrinėjimo.

14. Teismas tinkamai pasirengė bylos išnagrinėjimui. Šalių procesinių dokumentų pakako, kad būtų tinkamai ir pilnai atskleistas bylos esmė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas pakeistinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl Pirkimo (ne)skaidymo į dalis

Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas, ar perkančioji organizacija privalėjo skaidyti Pirkimą į dalis, tikslu užtikrinti degalų tiekėjų konkurenciją ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – gauti perkamą prekę už kuo mažesnę kainą. Byloje susiklostė faktinė situacija, kai perkančiajai organizacijai pasirinkus konkrečius miestus (Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Kretinga, Palanga) Pirkime dalyvauti galėjo apskritai tik vienas tiekėjas – atsakovas UAB „Lukoil Baltija“ (tik šis tiekėjas, iš sudariusių preliminarią sutartį su VšĮ CPO LT, turi degalinę Kretingoje), kuris Pirkime ir buvo pripažintas laimėtoju bei su juo sudaryta byloje ginčijama viešojo pirkimo sutartis. Nagrinėjama situacija savo esminėmis aplinkybės (ginčo esme ir pobūdžiu (ar Pirkimas skaidytinas į dalis) ir faktine situacija (dėl Kretingos įtraukimo į perkančiosios organizacijos pasirinktus miestus, tik UAB „Lukoil Baltija“ gali dalyvauti Pirkime) yra identiška Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtai situacijai civilinėje byloje Nr. e2A-718-236/15. Šioje byloje apeliacinis teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi konstatavo, kad tokioje situacijoje pažeistas esminis viešųjų pirkimų principas (tiekėjų nediskriminavimo), neužtikrinta tiekėjų konkurencija, todėl perkančiosios organizacijos lėšos galėjo būti panaudotos neekonomiškai ir dėl to nepasiektas viešojo pirkimo tikslas – degalus įsigyti už kuo mažesnę kainą. Pagrindo nukrypti nuo šio išaiškinimo esminėmis faktinėmis aplinkybėmis identiškoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ir šiais išaiškinimais Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-718-236/15 vadovaujasi.

Galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 str. 2 d.). Taigi skaidyti ar ne Pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimo reikalas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Reikalavimai nediskriminuoti tiekėjų, tuo pačiu ir užtikrinti jų konkurenciją yra aktualūs ne tik Pirkimo skaidymo atveju (VPĮ 34 str. 6 d.), bet ir tais atvejais, kai Pirkimas nėra skaidomas. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas ir jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

Dėl nurodytų motyvų ir teismų praktikos perkančiųjų organizacijų diskrecija skaidyti Pirkimą į dalis arba ne nėra absoliuti ir tikslingumas Pirkimą skaidyti į dalis turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes. Vienais atvejais būtent pirkimo skaidymas gali lemti mažesnę perkamų paslaugų kainą (pavyzdžiui, dėl didesnės tiekėjų konkurencijos), o kitais atvirkščiai – neskaidymas (įprasta didesnes paslaugas parduodant siūlyti nuolaidas). Kuris modelis yra ekonomiškai naudingesnis byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju, proceso dalyviai neįrodė (CPK 12, 178 str.). Byloje nėra įrodymų išvadoms dėl neskaidyto Pirkimo ekonominės naudos ar žalos. Byloje neįrodyta, kad neskaidant Pirkimą būtų buvęs pasiektas masto ekonomijos efektas (atsakovai tokių įrodymų nepateikė), o ieškovo su dubliku pateikta apibendrinta informacija ir paskaičiavimai už laikotarpį nuo 2013 metų liepos mėnesio taip pat yra neišsamūs (pats ieškovas pripažįsta, jog ši informacija neišsami, tik apibendrinta), todėl gali būti tendencingi ir teismas ją vertina kaip nepakankamą neginčijamai įrodyti Pirkimo skaidymo ekonominę naudą.

Tokioje situacijoje teisėjų kolegija pripažįsta nagrinėjamu atveju buvus galimybę tiek skaidyti Pirkimą į dalis, tiek ir jo neskaidyti, tačiau tik tokiu būdu, kad neskaidymas be pateisinamo pagrindo nepažeistų tiekėjų konkurencijos, o ši sąlyga nagrinėjamu atveju nėra tenkinama, kadangi Pirkimas buvo organizuojamas tokiu būdu, kad jame neteko galimybės dalyvauti visi tiekėjai, išskyrus vieną, kuris Pirkimą be konkurencijos ir laimėjo. Tokia situacija susiklostė dėl reikalavimo tiekėjui turėti degalines visuose perkančiosios organizacijos pasirinktuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje) ir dėl VšĮ CPO LT sistemos, per kurią buvo vykdomas Pirkimas, techninių galimybių (byloje nepaneigti ieškovo teiginiai, kad neturintis konkrečiame perkančiosios organizacijos pasirinktame mieste degalinės tiekėjas, neturėjo galimybės dalyvauti Pirkime).

Tiekėjų konkurencija būtų užtikrinta tik tuo atveju, jeigu arba Pirkimas būtų skaidomas į dalis, arba būtų kitaip sudaroma galimybė neskaidomame pirkime, kuriuo siekiama masto ekonomijos, dalyvauti tiekėjų grupėms ar teikėjams pasitelkiant subtiekėjus. Tokiu atveju Pirkimo neskaidymas nepaneigtų tiekėjų konkurencijos ir kartu sudarytų sąlygas perkančiajai organizacijai siekti masto ekonomijos. Nagrinėjamoje byloje nepaneigti argumentai, kad sudarant preliminarias sutartis su VšĮ CPO LT, galimybė pasitelkti subtiekėjus buvo (tą patvirtina ieškovo preliminarios sutarties su VšĮ CPO LT 1.1.16 p.), tačiau vėlesniame etape preliminarias sutartis sudarę tiekėjai, neturintys degalinės ir subtiekėjo perkančiosios organizacijos pasirinktuose miestuose, net negalėjo dalyvauti siūlydami nuolaidą. Taip buvo paneigta tiekėjų galimybė konkuruoti Pirkime.

Apeliantai nurodo, kad pagal VPĮ 15 straipsnio 2 dalį laikoma, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, laikėsi šio įstatymo reikalavimų, jeigu jų laikėsi centrinė perkančioji organizacija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši VPĮ nuostata neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo atsakomybės tinkamai organizuoti pirkimus, kiek tai yra perkančiosios organizacijos kompetencijoje. Byloje nagrinėjamu atveju būtent perkančioji organizacija pasirinko, kokiuose miestuose tiekėjas turi turėti degalines, ir būtent šia perkančiosios organizacijos nustatyta sąlyga be teisėto pagrindo buvo apribota tiekėjų konkurencija iki vienintelio galimo dalyvio.

Apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-952/2011 yra priimta dėl savo esme kitokio ginčo (dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir byloje nėra pasisakoma dėl situacijos, kai Pirkime dėl pasirinktų miestų faktiškai buvo sudarytos sąlygos dalyvauti tik vienam tiekėjui). Todėl šioje nutartyje esančiais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje gali būti vadovaujamasi tik įvertinus nagrinėjamos bylos ginčo išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių specifiką.

Dėl UAB „Lukoil Baltija“ procesinės padėties

Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Lukoil Baltija“ procesinė padėtis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi pagrįstai buvo pakeista iš trečiojo asmens į atsakovo. Teismui suteikta teisė pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, prireikus, spręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 str. 1 d. 5 p.). Atsakovui civilinėje byloje yra reiškiami reikalavimai, kurių patenkinimas atsakovui tiesiogiai sukeltų materialinius teisinius padarinius. Tuo tarpu trečiajam asmeniui ieškinio patenkinimas tiesiogiai nesukelia materialinių teisinių padarinių, jie gali kilti vėliau (kaip išvestiniai) iš atsakovams kilusių materialinių padarinių. Byloje kaip vienas iš ieškovo reikalavimų yra reikalavimas nutraukti per VšĮ CPO LT vykdyto Pirkimo Nr. CPO53432 pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį su UAB „Lukoil Baltija“. Šio ieškinio reikalavimo patenkinimas neabejotinai sukeltų tiesioginius materialinius padarinius UAB „Lukoil Baltija“, kaip šios viešojo pirkimo sutarties šaliai, todėl šio asmens procesinė padėtis pagrįstai pakeista į atsakovo ir atmestini kaip nepagrįsti apelianto UAB „Lukoil Baltija“ argumentai, kad jam ieškiniu nebuvo reiškiami reikalavimai.

Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi buvo pateista UAB „Lukoil Baltija“ procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovo, jam, jau kaip atsakovui, buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškinį, o tuo pačiu pasisakyti dėl procesinės padėties pakeitimo.

Pagrįsti ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011) atitinka apelianto UAB „Lukoil Baltija“ argumentai, kad atsakovu galėjo būti įtrauktas į bylą tik ieškovui sutinkant (dispozityvumo principas suteikia ieškovui galimybę spręsti, ką traukti byloje atsakovais, kam reikšti ieškinį). Šioje kasacinio teismo byloje taip pat buvo ginčijama viešojo pirkimo sutartis, tačiau tiekėjas į bylą buvo įtrauktas tik kaip tretysis asmuo. Kasacinis teismas pasisakė, kad tokioje byloje ne tik perkančiąją organizaciją, bet ir tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Pagal dispozityvumo principą (CPK 13 str.), apimantį ir ieškovo teisę apsispręsti, kam reikšti reikalavimus, teismas neturi teisės savo iniciatyva patraukti dalyvauti byloje atsakovais asmenų, jei su tuo nesutinka ieškovas (CPK 43 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas sutinka, kad UAB „Lukoil Baltija“ būtų įtrauktas į bylą atsakovo procesine padėtimi ir neginčija bei sutinka su dėl teismo sprendimo atsakovui UAB „Lukoil Baltija“ kylančiais materialiniais padariniais (tą patvirtina ieškovo atsiliepimo į UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą turinys). Dėl šios priežasties procesiniai pažeidimai pirmosios instancijos teismui keičiant UAB „Lukoil Baltija“ procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo yra tik formalūs, faktiškai nepažeidžiantys nė vieno proceso dalyvio teisių ir neturi esminės reikšmės ginčo išnagrinėjimui (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundžiamu sprendimu

Kadangi ieškiniu ginčijamas Pirkimo teisėtumas, ieškinio reikalavimai iš esmės nukreipti į atsakovą – perkančiąją organizaciją UAB „Palangos būtų ūkis“, o UAB „Lukoil Baltija“ atsakovu patrauktas byloje dėl to, kad ieškiniu kaip neteisėto Pirkimo pasėkoje sudaryta ginčijama ir viešojo pirkimo sutartis, sudaryta su tiekėju UAB „Lukoil Baltija“. Ši įmonė teisėtai dalyvavo Pirkime ir nėra konstatuota, kad tuo būtų pažeidusi kokias nors teisės normas, kad būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ir jos neteisėti veiksmai būtų turėję įtakos Pirkimo neteisėtumui. Todėl pagrįsti UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinio skundo argumentai, kad pripažinus Pirkimą neteisėtu (dėl neteisėtų sąlygų), ieškinys tenkinamas iš esmės prieš perkančiąją organizaciją, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš vieno atsakovo – perkančiosios organizacijos.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas bylinėjantis pirmosios instancijos teisme sudarė 289 eurų žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 4 p.) ir 1 722,89 eurų advokato paslaugų išlaidų. Kadangi ieškinys paduotas elektroniniu būdu, mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį sudarė 289×0,75=216,75 Eur (CPK 80 str. 7 d.). Atitinkamai permokėta žyminio mokesčio dalis ieškovui grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p.), o ne priteistina iš atsakovų. Ieškovui išaiškintina, kad šios nutarties pagrindu ieškovo prašymu permokėtą žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).

Teismo sprendimu ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti, todėl mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį dėl patenkintų reikalavimų proporcijos nėra pagrindo (CPK 93 str.).

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytas UAB „Palangos butų ūkis“ vietoje byloje dalyvavusio UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, keičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Procesinės teisės normų pažeidimai ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą tik tuomet, kai dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla CPK 329 str. 1 d.). Dėl esminių ir bylos išnagrinėjimui reikšmingų argumentų, susijusių su atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ statusu, pasisakyta, o kiti apeliantų argumentai dėl galimo procesinės teisės normų pažeidimo, nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, negalėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimo (šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl joms svarbių aplinkybių tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose).

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta, o kiti neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų, įskaitant ir argumentus dėl galimo procesinės teisės normų pažeidimo, nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2009; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

Dėl nurodytų motyvų apeliaciniai skundai tenkinami tik iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas apeliacinių skundų dalykų ribose, keičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad rašymo apsirikimai taisomi CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Apeliaciniai skundai iš esmės netenkinami. Skundžiamas sprendimas koreguojamas tik perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Šie pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimai nėra esminiai, atitinkamai apeliaciniai skundai iš esmės (dėl esminių jais reikštų reikalavimų, susijusių su Pirkimo teisėtumu ir atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ procesine padėtimi) netenkinami, todėl apeliantams (atsakovams) nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva pateikė įrodymus apie patirtas 845,93 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus priteistino išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p.), todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva iš atsakovų UAB „Palangos butų ūkis“ ir UAB „Lukoil Baltija“ po 1 005,95 eurų bylinėjimosi išlaidų, bei šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva (j. a. k. 211454910) iš atsakovo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (j. a. k. 152409729) 1 939,64 eurų (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt devyni eurai šešiasdešimt keturi euro centai) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Statoil Fuel & Retail Lietuva (j. a. k. 211454910) 72,25 eurų (septyniasdešimt du eurus dvidešimt penkis euro centus) už ieškinį permokėto žyminio mokesčio.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Statoil Fuel & Retail Lietuva (j. a. k. 211454910) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ (j. a. k. 152409729) 845,93 eurus (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt tris euro centus) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Teisėjai Virginija Čekanauskaitė

Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas

Komentarai