Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas.

 

 

  Civilinė byla Nr. 2-1841-370/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00732-2011-2

              Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-203-259-2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ finansinio reikalavimo pripažinimo nepagrįstu ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ išbraukimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės ,,Verantas“ kreditorių sąrašo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Verantas“ bankroto bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino hipotekos kreditoriaus UAB „Serneta“ 2 550 000 Lt (738 531,05 Eur) finansinį reikalavimą UAB ,,Verantas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis palikta nepakeista.

Pareiškėjas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas BUAB ,,Serneta“ 738 531,05 Eur finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka ir įkeitimu, pripažinti nepagrįstu bei išbraukti BUAB ,,Serneta“ iš BUAB ,,Verantas“ kreditorių sąrašo.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl BUAB „Verantas“ kreditoriaus BUAB „Serneta“ finansinio reikalavimo pripažinimo nepagrįstu bei BUAB „Serneta“ išbraukimo iš BUAB „Verantas“ kreditorių sąrašo. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas UAB „Serneta“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išsprendė ginčo teisenos tvarka teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ir pareiškėjo UAB Medicinos banko atstovui, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, teismų procesiniai sprendimai dėl BUAB „Serneta“ reikalavimo patvirtinimo yra įsiteisėję, nepakeisti. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad UAB Medicinos banko pareiškimas dėl BUAB „Verantas“ kreditoriaus BUAB „Serneta“ kreditorinio reikalavimo pripažinimo nepagrįstu, BUAB „Serneta“ išbraukimo iš BUAB „Verantas“ kreditorių sąrašo negali būti priimtas nagrinėti Kauno apygardos teisme (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB Medicinos bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „Verantas“ kreditoriaus BUAB „Serneta“ finansinio reikalavimo pripažinimo nepagrįstu bei BUAB „Serneta“ išbraukimo iš BUAB „Verantas“ kreditorių sąrašo perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.  UAB ,,Serneta“ finansinis reikalavimas BUAB ,,Verantas“ bankroto byloje buvo grindžiamas Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2491-259/2012 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-755/2013 priėmė vadovaudamiesi hipotekos teisėjo nutartimi, nerevizuojant nei skolos fakto, nei skolos dydžio bei su tuo susijusių kitų sumų priteisimo. Taigi sprendžiant BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo pagrįstumą byloje nebuvo išnagrinėti ir įvertinti UAB Medicinos banko pateikti argumentai ir įrodymai. Taip pat UAB Medicinos bankas buvo pareiškęs netiesioginį ieškinį Kauno apygardos teisme, kuriuo prašė pripažinti UAB ,,Serneta“ paskolos sutartį su UAB ,,Verantas“ nesudaryta, išregistruoti hipoteką ir įkeitimą. Minėtas UAB Medicinos banko pareikštas netiesioginis ieškinys teismų (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-924-230/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A0446/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015) buvo atmestas. Taigi UAB Medicinos bankas neturėjo jokios galimybės ginčyti BUAB ,,Serneta“ paskolos sudarymo aplinkybę ir BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo BUAB ,,Verantas“ bankroto byloje nepagrįstumą.
  2. Prašyme UAB Medicinos bankas nurodė po BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Verantas“ bankroto byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, kurių išaiškinimai yra reikšmingi ir susiję su UAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimu, sąlygojantys poreikį iš naujo įvertinti BUAB ,,Serneta“ finansinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2013 konstatavo, kad hipotekos teisėjo nutartis, priimta ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 558 straipsnio taisykles, kurioje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl skolos dydžio ir pagrįstumo, buvo tik hipotekos procedūrų teisme pabaigos išraiška, leidžianti pradėti išieškojimą iš įkeisto daikto, ir neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios šioje byloje nedalyvavusiems asmenims. Taigi buvo paneigtas teiginys ir pagrindinis teismo argumentas nurodytas BUAB ,,Verantas“ bankroto byloje, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis, turi prejudicinę ir res judicata galią, todėl atsirado objektyvus pagrindas BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo formaliai įvertintą pagrįstumą iš naujo įvertinti pirmosios instancijos teisme.
  3. Pareiškėjas UAB Medicinos bankas pateikė įrodymus, susijusius su UAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo nepagrįstumu, kurie jokia forma Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2491-259/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-755/2013 nagrinėti nebuvo. Taip pat pareiškėjas nurodė naujai išaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo metu. Pareiškėjo pateikti dokumentai, įrodymai, naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą suabejoti BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo pagrįstumu bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu peržiūrėti BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo BUAB ,,Verantas“ bankroto byloje.
  4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatą. Sistemiškai vertinant ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatą yra akivaizdu, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį finansinį reikalavimą keisti ar panaikinti. Prašymo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo ar išbraukimo pateikimas teismui negali būti prilyginamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytam atvejui, nes būtent ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia kreditoriams bet kuriuo bankroto proceso metu kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo ar panaikinimo.
  5. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo klausimą išsprendė ginčo teisenos tvarka teismo posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant ir pareiškėjo UAB Medicinos banko atstovei, ir 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino hipotekos kreditoriaus UAB „Serneta“ 2 550 000 Lt (738 531,05 Eur) finansinį reikalavimą UAB ,,Verantas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-2491-259/2012, t. 1, b. l. 160-166). Dėl minėtos teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi, atmetęs UAB Medicinos banko ir AS ,,Reverta“ atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. B2-2491-259/2012, t. 2, b. l. 56-61). Minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.

Pagal bendrąją taisyklę, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Minėta, kad, atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis. Tokios teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių teisės ir pareigos, taip pat ir tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kaip pirmiau nurodyta, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Sprendžiant klausimą, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistas reikalavimas, kad toje pačioje byloje nebūtų įsiteisėjusio teismo sprendimo, svarbu nustatyti, ar byla, dėl kurios nagrinėjimo kreipiamasi, ir byla, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar pirmiau nurodytos nutartys, yra tos pačios (tapačios). Kriterijai pagal kuriuos nustatomos minėtos aplinkybės yra byloje dalyvaujančių asmenų, faktinio ieškinio pagrindo bei dalyko tapatumas. Analogiški kriterijai taikytini ir bankroto bylose reiškiamiems reikalavimams. Visi teismo veiksmai bankroto byloje laikytini teisingumo vykdymu, nes atliekami siekiant dėl įmonės baigties priimti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Tai, kad dėl bankroto proceso specifikos ginčo klausimai bylos metu sprendžiami priimant nutartis, o ne teismo sprendimą, savaime nereiškia, jog dėl tų pačių jau nustatytų faktų bei materialinių teisinių santykių gali būti priimamos kelios skirtingos savo turiniu nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010).

Šioje byloje pareiškėjas UAB Medicinos bankas prašo BUAB ,,Serneta“ 738 531,05 Eur finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka ir įkeitimu, pripažinti nepagrįstu bei išbraukti BUAB ,,Serneta“ iš BUAB ,,Verantas“ kreditorių sąrašo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reiškiamo reikalavimo dalykas, t. y. finansinis reikalavimas, yra tas pats, kuris patvirtintas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimis UAB ,,Verantas“ bankroto byloje. Byloje dalyvaujančių asmenų tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjas, dalyvavo priimant pirmiau nurodytas nutartis. Nustatyta, kad UAB Medicinos bankas dalyvavo nagrinėjant UAB ,,Serneta“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB ,,Verantas“ bankroto byloje. Reikalavimo pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais – šiuo atveju paskolos sutarties, iš kurios kildinamas finansinis reikalavimas, ginčijimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad jau pirmiau nurodytomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis pareiškėjo keliamas finansinio reikalavimo klausimas yra išspręstas, taigi yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas prašymas BUAB ,,Serneta“ finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka ir įkeitimu, pripažinti nepagrįstu bei išbraukti BUAB ,,Serneta“ iš BUAB ,,Verantas“ kreditorių sąrašo negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas, taikant proceso įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas proceso įstatymo nustatyta tvarka gali būti patikrintas taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas ar nutartis yra įsiteisėję (CPK 365, 366 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).

Atsižvelgiant į kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimu siekiamus tikslus, į įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, galios prilyginimą įsiteisėjusio teismo sprendimo galiai, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimis patvirtinto BUAB ,,Serneta“ finansinio reikalavimo peržiūrėjimas, pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, galimas tik pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, bet ne ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimo tikslinimo galimybe.

Remdamasis nutartyje nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                       Danguolė Martinavičienė

 

 

 

 

 

Komentarai