Teismų Praktika

Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui

Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusį asmenį pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę BK 54 str. 2d

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai BK 54 str.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmės paskirtis BK 41 str.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Organizuota grupė BK 25str. 3d

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Skundžiamo nuosprendžio turinio analizė rodo, kad išdėstyti motyvai yra išsamūs, vienas kitą papildantys, pagrįsti byloje ištirtais bei įvertintais įrodymais, sudaro vientisą loginę seką.

1.1.4.5.1. Bendrininkų grupė

Bendrininkų atsakomybė gali kilti tik tada, kai yra susitariama tyčia vykdyti konkrečią nusikalstamą veiką, siekiant konkretaus tikslo. Nusikalstama veika įvykdyta netiesioginės tyčios forma, o tai reiškia, jog negalima abiejų nuteistųjų veiksmų įvertinti kaip bendrininkų ir kiekvienas iš nuteistųjų privalo atsakyti už konkrečius savo veiksmus pagal kilusias pasekmes.

Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22str)

Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nereikia atskirai vertinti įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, pagrįstumo.

Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė

Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo.

1.1.2.1. Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)

Įsigaliojus naujajai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai (švelnesnis, atsakomybę lengvinantis įstatymas), pasikeitė turto vertės išaiškinimas, todėl turto vertės pasikeitimas – nedidelės vertės turto sąvokos išplėtimas – yra pagrindas taikyti švelnesnį įstatymą atgal, pagal BK 3 str. 2 dalį.

126.5. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas

Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas.

36.1. Netesybos, 42.8. Sutarčių aiškinimas

CK 6.653 str. 3 d. numatyta, kad rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas.

Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)

BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje („Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į…“) nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)

Žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį.

Kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką – esmines inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymas laikomas ne atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o aplinkybe, lengvinančia asmens teisinę padėtį.

Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad spendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę.

Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 1 d.)

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-433-677/2015 (2015-11-03) (bausmė)

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakankamu pagrindu laikoma tai, jog neatidėjus paskirtos bausmės vykdymo, bus pažeisti asmens teigiami socialiniai ryšiai, bus atimta galimybė padėti savo artimiesiems, senyvo amžiaus tėvams, jeigu bausmė nebus atidedama asmuo galimai praras darbą.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. A-166-177/2015 (2015-11-06) (padėjėjas – BK 24 str. 6 d.)

Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-433-677/2015 (2015-11-03) (vykdytojas – BK 24 str. 3 d., organizatorius – BK 24 str. 4 d.)

Tuo atveju, kai kaltininkų veikai būdinga organizuotos grupės forma, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į BK 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (nei organizatoriaus, nei vykdytojo vaidmens nustatymas nereikalingas).

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-166-177/2015 (2015-11-06) (pasikėsinimas padaryti nusikaltimą – BK 22 str.)

Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant ją daryti, ir padėjėjas atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimas – tai tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-164-518/2015 (2015-10-23)

Pagal BK 135 straipsnį asmens nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojama, jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja tyčia, tuo tarpu jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja dėl neatsargumo, veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnį. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-574-518/2015 (2015-10-30)

Asmuo, sąmoningai suduodamas smūgius į galvą, t. y. gyvybiškai svarbią kūno vietą, kuriai bet koks stipresnis išorinis fizinis poveikis gali sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes asmens sveikatai, tame tarpe ir žmogaus mirtį, neabejotinai suvokia savo veiksmų pavojingumą bei bendrąja prasme numato galinčius kilti padarinius – tokie veiksmai laikomi padaryti tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-416-489/2015 (2015-10-27)

Taikant BK 228 straipsnį didelė žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kitokia neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Restruktūrizavimo bylos nutraukimas

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš savarankiškų įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų yra numatytas atvejis, kuomet nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą. Pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt.

Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme

Esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą remiantis tuo pagrindu, jog įmonė yra nemoki, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme

Bankroto bylos teismingumo klausimas yra išsprendžiamas vieną kartą, kuomet yra sprendžiama dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Bankroto byla yra iškeliama (priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir nagrinėjama tos apygardos teisme, kurioje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu buvo registruota atsakovo buveinė. ĮBĮ neįtvirtina galimybės pakeisti bankroto bylos teismingumą vien tuo pagrindu, kad atsakovas po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo pakeitė buveinės adresą. Tais atvejais, kai įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas neteikia teismui prašomų duomenų (Įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai ir pan.), reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.

Prašymas atnaujinti procesą ir jo pateikimo tvarka (Dėl avanso priteisimo)

Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami terminais. CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad šis prašymas negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo (Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia)

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas nepagrįstas, kai byla sustabdoma vien dėl to, nes teismui nėra žinoma, ar procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali atstovauti bendrovę.

Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka (Dėl skolos, delspinigių priteisimo)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia)

Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Vienos LAP pakeitimas kita (dėl skolos, delspinigių priteisimo)

Antstoliui patvarkyme nurodžius jo sprendimų apskundimo tvarką ir asmeniui, kuris nori priimtą sprendimą apskųsti ta tvarka nepasinaudojus (CPK 510 ir 512 str.), laikoma, kad asmuo nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl teismui gavus tokio asmens prašymą panaikinti antstolio priimtą sprendimą – turi atsisakyti priimti tokį prašymą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Jeigu aplinkybė paaiškėja jau prašymo panaikinti antstolio sprendimą metu, kai dar galima išankstine ginčų sprendimo tvarka pasinaudoti (90 dienų terminas skųsti antstolio veiksmus), pareiškimas paliekamas nenagrinėtu.

Dėl nuostolių atlyginimo

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinių reikalavimų pagrįstumą vertina tik preliminariai (lot. „prima facie“) ir ginčo nesprendžia (CPK 144 str. 1 d.). Aplinkybės, kad turto areštas gali sukelti sunkumų nurodymas ir įrodymų nepateikimas nesudaro sąlygų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 185 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiu atveju yra pagrįstas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (Dėl viešojo aukciono rezultatų panaikinimo ir ieškovės pirmumo teisės į parduodamą aukcione nekilnojamąjį daiktą nustatymo)

Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį. Nesiėmus priemonių dėl parduodamo žemės sklypo išsaugojimo, iškiltų reali grėsmė, kad patenkinus ieškininius reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas.

Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimo pripažinimo nepagrįstu)

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str., 135 str.), tačiau konstatavus, kad pateiktas ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Energetikos įstatymas nustato skirtingą ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinių sprendimų ir sprendimų, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, apskundimo tvarką. Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies tvarka nelaikomas ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo apskundimu.

Viešasis pirkimas – pardavimas (dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo)

Galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 str. 2 d.). Skaidyti ar ne Pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimo reikalas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).

Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai (dėl skolos priteisimo)

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.) Pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį kreditorius turi teisę į šias palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jeigu jis įvykdė prievoles ir laiku negavo jam priklausančių mokėjimų, išskyrus atvejus, kai pavėluota ne dėl skolininko kaltės.

Piniginės prievolės (dėl skolos priteisimo)

Reikalavimų teisinį bei faktinį pagrindą (CPK 178 str.) patvirtina šalių surašyti bei pasirašyti aktai, raštai, o taip pat faktas, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų / paslaugų neatlikimo / nesuteikimo. Pateiktų PVM sąskaitų faktūrų gavimo fakto neigimas traktuotinas kaip siekimas išvengti prievolės vykdymo (CPK 185 str.). Išaiškinta, kad 75 proc. visos skolos sudarančių priteisiamų palūkanų dydis yra neprotingai didelis.

Darbo teisės subjektai, darbo teisės subjektų atstovavimas, darbo taryba (dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus)

Apeliacinis teismas, nustatęs, jog atsakovas per EPP sistemą negavo jokių dokumentų civilinėje byloje , pats pasinaikino savo priimtą nutartį ir nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Esant nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad procese po nutarties priėmimo nebeliko nagrinėjimo dalyko (objekto), todėl apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK315 str. 5 d.)