Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str., 135 str.), tačiau konstatavus, kad pateiktas ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Energetikos įstatymas nustato skirtingą ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinių sprendimų ir sprendimų, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, apskundimo tvarką. Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies tvarka nelaikomas ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo apskundimu.

 

 

Civilinė byla Nr. 2-1478-117/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01237-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-5137-565/2015 pagal ieškovės E. G. ieškinį dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimo pripažinimo nepagrįstu.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

Ieškovė E. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. rašto pripažinimo nepagrįstu ir ginčo dėl UAB „Vilniaus energija“ galimai nepagrįstų reikalavimų apmokėti už suvartotą karštą vandenį ir už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, nagrinėjimo iš esmės.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2015 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimo pripažinimo nepagrįstu, kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 34 str. 15 d. apibrėžti atvejai, kai galimas sprendimo apskundimas Vilniaus apygardos teismui. Teismas nustatė, kad ginčijamas 2014 m. lapkričio 21 d. raštas priimtas iš esmės išnagrinėjus E. G. prašymą bei pripažinus reikalavimus nepagrįstais. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog toks sprendimas nėra skundžiamas LR Energetikos įstatymo 34 str. 15 d. nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad LR Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. pagrindu pareiškėja įgijo teisę per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo priėmimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės. Teismas pabrėžė, kad norint realizuoti šią teisę, pareiškėja teismui turi pateikti ieškinį, kuriame būtų nurodytas atsakovas ir suformuluotas jam keliamas materialus reikalavimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė E. G. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo skundžiamą 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui; priimant šį skundą teisme, prijungti 2015-06-29 teisme el. paštu užregistruotą šį skundą ir jo priedą; pranešti Nacionalinei teismų administracijai dėl teisėjo V. K. kvalifikacijos kokybės, kadangi apeliantės atžvilgiu teisėjas yra priėmęs nekvalifikuotų sprendimų ir nutarčių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neteisingai taikė materialinės bei proceso teisės normas, t. y. netinkamai taikė CPK 40 straipsnį „Trūkumų šalinimas“ bei 138 straipsnį „Ieškinio trūkumų šalinimas“.
  2. Teismas nurodė, jog 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimas nėra skundžiamas LR Energetikos įstatymo 34 str. 15 d. nustatyta tvarka, tačiau LR Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. pagrindu pareiškėja įgijo teisę per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo priėmimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti pareiškėjos ir galimai jos teises pažeidusių asmenų ginčą iš esmės. Teismas nurodė, jog pareiškėja turi pateikti ieškinį, kuriame būtų nurodytas atsakovas ir suformuluotas jam keliamas materialus reikalavimas. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kadangi netinkamai taikė CPK 40 ir 138 straipsnius.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės pateiktą skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas nenurodžius atsakovo ir nesuformulavus jam keliamo materialiojo reikalavimo. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad teismas neteisingai taikė materialines ir proceso teisės normas, t.y. netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nors teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str., 135 str.), tačiau konstatavus, kad pateiktas ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.).

LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, byla teisme nagrinėjama, jei asmens kreipimosi į teismą teisė realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant tinkamo šios teisės realizavimo bei civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo užtikrinimo, yra nustatytas ir trūkumų šalinimo institutas – Civilinio proceso kodekso 115 straipsnis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. išnagrinėjo E. G. prašymą iš esmės ir pripažino reikalavimus nepagrįstais, todėl šis sprendimas nėra skundžiamas LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies pagrindu pareiškėja įgijo teisę per 30 dienų nuo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo priėmimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės, tačiau pabrėžė, kad pareiškėja turi pateikti ieškinį, kuriame būtų nurodytas atsakovas ir suformuluotas jam keliams materialus reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, atsisakė priimti skundą.

LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio „Skundų ir ginčų nagrinėjimas“ 15 dalyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Šio straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Taigi Energetikos įstatymas nustato skirtingą ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinių sprendimų ir sprendimų, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, apskundimo tvarką. Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies tvarka nelaikomas ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo apskundimu – ginčą nagrinėjusi institucija tokiame procese neįgyja atsakovo procesinės padėties. Šiuo atveju ginčo šalis kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą bei prašo nagrinėti ginčą iš esmės pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.

Apeliantė 2015 m. birželio 10 d. skunde prašė pripažinti nepagrįstu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštą ir teisme ginčą nagrinėti iš esmės. Skunde taip pat nurodė skundo pagrindą – LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, jog apeliantė turėjo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės, tačiau galimai tinkamai neįvertino įstatyme reglamentuotos skirtingos procedūrinių sprendimų ir sprendimų, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, apskundimo tvarkos ir netinkamai nurodė atsakovą bei netiksliai suformulavo reiškiamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė civilinio proceso taisykles, neatsižvelgė į LR Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatytos sprendimų apskundimo tvarkos specifiškumą bei sudėtingumą, ir be pagrindo nenustatė termino ieškinio trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Kaip minėta, apeliantė prašė pranešti Nacionalinei teismų administracijai dėl teisėjo V. K. kvalifikacijos kokybės, kadangi apeliantės atžvilgiu teisėjas yra priėmęs nekvalifikuotų sprendimų ir nutarčių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą bei nereikšmingą tiriant skundžiamos nutarties teisėtumą. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo kvalifikacijos ir nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne prielaidomis.Apeliantė reiškia tik prašymą, tačiau nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas turėjo/turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas E. G. 2015 m. birželio 10 d. skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatų, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl apelianto skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti E. G. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Milašienė

 

 

 

Komentarai