BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad  teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje („Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į…“) nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

 

 

Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-398/2015

Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00573-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.1; 1.1.8.8.; 1.1.11.9.; 1.2.3.2.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitiekūnienei,

nuteistajam D. K. ,

gynėjams advokatams Janui Kučynski, Egidijui Bičkauskui, Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. , D. K. ir N. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir, taikant BK 90, 91 straipsnių nuostatas, nuteistas laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, paskirtoji bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu 12 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose, ir 5 MGL (188 eurų) dydžio bauda.

N. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu 12 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmės subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 13 metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

M. J. , D. K. ir N. K. nuteisti už tai, kad rodydami aiškų žmogaus negerbimą, siekdami save priešpastatyti susirinkusių draugų akivaizdoje, demonstruodami niekinį požiūrį į nukentėjusįjį, 2013 m. lapkričio 8 d. vakare, laikotarpyje nuo 19.30 iki 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, sodų bendrijoje „Š“ (duomenys pakeisti), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tyčia, bendrais veiksmais, visi iš chuliganiškų paskatų kojomis ir rankomis sudavė iš sodo namelio į lauką išsikviestam V. R. daugybinius smūgius į galvą, krūtinę, rankas, kojas ir nugarą. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tos pačios dienos vakare, apie 23.30 val., sugrįžę į įvykio vietą, bendrais veiksmais, sodo namelyje, lovoje gulinčiam V. R. kojomis ir rankomis sudavė daugybinius smūgius į galvą, krūtinę, rankas, kojas, nugarą. Kitą dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 9 d., apie 17.00 val., sugrįžę į įvykio vietą M. J. , D. K. ir N. K. , tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, veikdami bendrai su asmeniu, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, visi būdami to paties sodo namelio kieme, iš namelio išsikvietė nukentėjusįjį V. R. , o pastarajam išėjus į lauką, iš chuliganiškų paskatų kojomis ir rankomis sudavė daugybinius smūgius į galvą, krūtinę, rankas, kojas ir nugarą, tuo pat metu du iš jų tyčiojosi iš nukentėjusiojo, jį mušamą fotografuodami, o asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, purškė ant pastarojo veido skutimosi putas ir šlapinosi. Po to visi iš įvykio vietos pasišalino. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, M. J. , D. K. ir N. K. , veikdami bendrai su asmeniu, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tos pačios dienos vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, grįžę į to paties sodo namelio kiemą ir radę V. R. lauke, nusivedė jį prie sodo namelio sklypą juosiančios tvoros ir vėl D. K. , N. K. ir M. J. tyčia iš chuliganiškų paskatų kojomis sudavė daugybinius smūgius V. R. į galvą, krūtinę, rankas, kojas, nugarą. Paskui D. K. su N. K. , pakėlę nukentėjusįjį nuo žemės, už rankų jį laikė, o M. J. tuo metu nukentėjusiajam sudavė kelis kartus kumščiu į veidą. Po to M. J. su N. K. laikė nukentėjusįjį už rankų, o D. K. smogė šiam kelis kartus kumščiu į veidą. Nukentėjusiajam nuo šių smūgių susmukus ant žemės ir bandant pakelti galvą, D. K. dar vieną kartą spyrė koja V. R. į veidą. Nukentėjusiajam pradėjus gausiai kraujuoti, M. J. nukentėjusiojo veidą apipylė vandeniu ir visi, palikę V. R. sumuštą gulintį lauke, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu M. J. , D. K. ir N. K. bendrais veiksmais, 2013 m. lapkričio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 9 d., suduodami ne mažiau nei 26 smūgius V. R. , padarė jam šiuos sužalojimus: odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje pėdoje, kraujosruvas galūnėse, muštinę žaizdą pakaušio srityje dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinant į žando sritį, kraujosruvas dešinės akies vokuose, tarpuakio srityje, kraujosruvas dešinio žando minkštuose audiniuose, abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose momens-pakaušio srityje dešinėje pusėje ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Nuo šių sužalojimų sutrikus sąmonei, organizmui dėl patirtos smegenų traumos esant bejėgiškos būklės, naktį esant žemai, apie 2.5 ?C oro temperatūrai, 2014 m. lapkričio 10 d., laikotarpyje nuo 05.30 val. iki 10.30 val., sodų bendrijoje „Š“ (duomenys pakeisti), adresu: (duomenys neskelbtini), 60 – 70 metrų atstumu nuo gyvenamojo sodo namelio, išsivysčius bendram organizmo atvėsimui, nukentėjusysis mirė. Taip M. J. , D. K. ir N. K. bendrais veiksmais, tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo ir dviejų parų bėgyje jam suduodami daugybinius smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, sukeldami nukentėjusiajam fizines ir dideles dvasines kančias, itin žiauriai, iš chuliganiškų paskatų tyčia nužudė V. R. .

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis M. J. teigia, kad apygardos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Nurodo, kad yra nepilnametis, nusikaltimo padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė teisingus parodymus, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus, atsiprašė nukentėjusiosios. Išėjęs į laisvę nori pradėti naują gyvenimą, padėti mamai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis D. K. teigia, kad apygardos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Gyvenimo ir auklėjimo sąlygos suformavo netinkamą jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, vertybes – jo tėvas piktnaudžiavo alkoholiu ir rodė blogą pavyzdį, nuo šešerių metų amžiaus, mirus mamai, jis augo vaikų globos namuose, kur matė netinkamą vyresnių vaikų pavyzdį, todėl tik dabar pradeda suvokti savo veiksmų pavojingumą. Teismui sušvelninus paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jam būtų sudaryta galimybė integruotis į visuomenę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti, iš kaltinimo pašalinti BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą tyčinį nužudymą kvalifikuojantį požymį ir, vadovaujantis BK 58 straipsnio, 61 straipsnio 5 dalies, 62 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 dalies 2 punkto nuostatomis, sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis N. K. nurodo, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas tyčinį nužudymą kvalifikuojantis požymis – kankinant ar kitaip itin žiauriai jam inkriminuotas nepagrįstai, nes jo veiksmai nebuvo aktyvūs, jis tik kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jį gąsdino, kvietė, laikė, o sudavė 1-2 smūgius. Tiek ekspertai, tiek teismas pripažino, kad kūno sužalojimai nebuvo kankinančio pobūdžio. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, kurį daugiausiai lėmė ne jo – N. K. veiksmai, o pagrindinė mirties priežastis buvo kūno atšalimas. Taigi, jis nukentėjusiojo nekankino, o priešingai – iš dalies padėjo pakeldamas šio galvą ir padėdamas po ja paaukštinimą.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, ką teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat teismas pripažino, kad nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia ir kad jis – N. K. nusikaltimo padaryme buvo mažiau aktyvus. N. K. nurodo, kad nebuvo nusikaltimo iniciatorius, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, jis pats buvo tik dalyvis, viskas vyko spontaniškai, neturint tikslo sukelti tokias sunkias pasekmes. Nė vienas iš jų to nesitikėjo ir nenorėjo, ką patvirtina ir tai, kad jis – N. K. nukentėjusiajam dėjo kažką po galvą, kad į ją nesubėgtų kraujas. Nepaisant to, teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri tik nežymiai mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kaip ir kitiems nuteistiesiems, kurie buvo už jį daug aktyvesni.

Nuteistasis teigia, kad Elektrėnų policijos komisariato areštinėje prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, jį vertė duoti parodymus prieš save, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies bei tarptautinių teisės aktų nuostatas. Pranešimą apie įtarimą jis gavo ne prieš pirmąją apklausą, bet po jos, ir tik tuomet buvo supažindintas su savo kaip įtariamojo teisėmis, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 187 straipsnio, 45 straipsnio, 21 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Taip pat, pažeidžiant BPK 211 straipsnio nuostatas, jis nebuvo supažindintas su ekspertizės aktais. Be to, teisiamojo posėdžio metu jis buvo laikomas su antrankiais, kas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pažeidžia jo teisę nebūti žeminamu, taip pat nekaltumo prezumpcijos principą.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų M. J. ir N. K. gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų M. J. , D. K. ir N. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų M. J. , D. K. ir N. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems M. J. , D. K. ir N. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos sudėties, M. J. , D. K. ir N. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniuose skunduose neginčija nuteistieji M. J. ir D. K. . Nuteistasis N. K. apeliaciniame skunde taip pat neginčija apygardos teismo remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytų įvykio aplinkybių bei savo kaltės veikiant kartu su M. J. , D. K. ir asmeniu, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudžius V. R. , t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau teigia, kad nustatyti jo nusikalstami veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti dar ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes jis nebuvo aktyvus, tik kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jį gąsdino, kvietė, laikė, o sudavė tik 1-2 smūgius, nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai nebuvo kankinančio pobūdžio, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį daugiausiai lėmė kitų bendrininkų veiksmai, o pagrindinė mirties priežastis buvo kūno atvėsimas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Itin žiaurų nužudymo būdą gali nustatyti tik teismas, atsižvelgęs, be kita ko, į kaltininko panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-387/2014 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis, t. y. paties nuteistojo N. K. , taip pat kitų nuteistųjų šioje byloje M. J. ir D. K. , nepilnamečių liudytojų M. K. , A. T. , K. A. , D. Š. , G. V. , I. B. , D. L. , D. K. , E. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, kratos, atliktos A. K. namuose, metu rasto ir paimto mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ apžiūros protokolu ir kitais duomenimis nustatyta, kad nuteistieji M. J. , D. K. ir N. K. , kartu su asmeniu, dėl amžiaus nesančiu šio nusikaltimo subjektu, ilgą laiką – net dvi dienas iš eilės bendrais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį V. R. , suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas (iš viso ne mažiau kaip 36 smūgiai, iš kurių 15 – į galvos sritį), dėl ko pastarajam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, įskaitant kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į šoninių smegenų skilvelių užpakalinius ragus, sukėlusį sąmonės sutrikimą ir vertinamą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjęs sukelti mirtinas pasekmes. Nuteistieji mušė V. R. gulintį, sužalotą, negalintį pasipriešinti ar apsiginti, matė, kad šis kraujuoja, sutinęs, dėl sužalojimų yra bejėgis, tačiau vis sugrįždavo į įvykio vietą ir vėl nukentėjusįjį mušė, be to, iš pastarojo buvo tyčiojamasi jį mušamą fotografuojant, mėtant ant jo daiktus, purškiant ant veido skutimosi putas bei ant jo šlapinantis, vieniems laikant jį už rankų, o kitiems tuo metu suduodant smūgius, apipilant šaltu vandeniu, o po to paliekant jį sunkiai sužalotą, menkai apsirengusį ir šlapią gulintį ant žemės žemoje aplinkos temperatūroje (2,5o C), kur nukentėjusysis mirė dėl patirtos smegenų traumos sutrikus sąmonei, negalėdamas pakeisti savo padėties, išsivysčius bendram organizmo atvėsimui. Esant tokių aplinkybių visumai, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad N. K. bendrai su kitais nuteistaisiais – M. J. ir D. K. bei asmeniu, nesančiu šio nusikaltimo subjektu, atlikti veiksmai V. R. atžvilgiu pasireiškė ypatingu žiaurumu ir kad dėl jų nukentėjusysis patyrė tiek fizines, tiek dideles dvasines kančias, ką N. K. , kaip ir kiti jo bendrininkai, neabejotinai suprato. Toks gyvybės nukentėjusiajam atėmimas pagrįstai įvertintas kaip itin žiaurus ir teisingai kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 dalį. Vien tai, kad N. K. šiame bendrininkų grupės įvykdytame nusikaltime buvo kiek mažiau aktyvus nei kiti bendravykdytojai, esant nustatytoms aplinkybėms, jo atsakomybės pagal šį baudžiamąjį įstatymą niekaip nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems M. J. , D. K. ir N. K. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems M. J. , D. K. ir N. K. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes M. J. , D. K. bei N. K. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, nuteistieji padarė netiesiogine tyčia, tačiau visi veikė kaip vykdytojai, o jų įvykdytą tyčinį nužudymą kvalifikuoja net du požymiai – nukentėjusįjį V. R. jie nužudė itin žiauriai, be to, nusikaltimą įvykdė iš chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus negerbimo, siekiant save priešpastatyti susirinkusių draugų akivaizdoje bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, kas rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnį. Skirdamas bausmes apygardos teismas taip pat įvertino tai, kad M. J. nusikalto būdamas nepilnametis, 16 metų amžiaus (t. 3, b. l. 51), jis augo nepilnoje šeimoje, kuri įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (t. 3, b. l. 72), nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 60), nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 9 klasėje, tačiau mokyklos administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai (t. 3, b. l. 68), praeityje jau buvo nusikaltęs – Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą (t. 3, b. l. 54-59), naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, be to, nepraėjus net dviems mėnesiams nuo nuosprendžio priėmimo, buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, kas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. Nustatyta viena M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. K. nusikalto būdamas jauno amžiaus (18 metų), nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre, centro administracijos charakterizuojamas gerai (t. 2, b. l. 179), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 173), tačiau praeityje buvo nusikaltęs – Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (t. 2, b. l. 169-172), naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis. Nustatytos dvi D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. K. nusikalto būdamas jauno amžiaus (20 metų), nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje, tačiau mokyklos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 155), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 152-153), praeityje du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių susijęs su fizinio smurto panaudojimu (t. 3, b. l. 130-133, 134-139), naują veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, nepraėjus nei dviems mėnesiams nuo nuosprendžio priėmimo. Nors N. K. buvo mažiau aktyvus šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, tačiau pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems D. K. ir N. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, bei nuteistajam M. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, skaičiuojama vadovaujantis BK 90 straipsnio 5 dalies nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metu, bei BK 91 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant kiekvieno nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Dar kartą atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką nuteistieji padarė netiesiogine tyčia, bei kad prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus, o nuteistasis N. K. nusikaltimo padaryme buvo kiek mažiau aktyvus, ir tuo pagrindu švelninti M. J. , D. K. , N. K. už padarytą nusikaltimą paskirtas bausmes teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nuteistasis N. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę vadovaujantis BK 61 straipsnio 5 dalies, 62 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 4 dalies 2 punkto nuostatomis, tačiau BK 61 straipsnio 5 dalis ir BK 62 straipsnio 4 dalis reglamentuoja bausmės skyrimo ypatumus organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariams, bendradarbiaujantiems su teisėsaugos institucijomis, o tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytos. Taip pat byloje nenustatyta sąlygų visuma, kuri sudarytų pagrindą svarstyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų taikymo N. K. atžvilgiu klausimą.

Nuteistiesiems M. J. ir N. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tinkamai subendrintos su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o D. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tinkamai subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi naują nusikalstamą veiką nuteistieji padarė neatlikę ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtų bausmių. Švelninti nuteistiesiems paskirtas galutines subendrintas bausmes teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo N. K. apeliacinio skundo argumentus dėl proceso metu padarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK bei tarptautinių teisės aktų nuostatų pažeidimų. Nuteistasis N. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas bei įtariamojo teisės išaiškintos tik po pirmosios apklausos įtariamuoju, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek įteikiant N. K. pranešimą apie įtarimą bei išaiškinant įtariamojo teises, tiek apklausiant pastarąjį įtariamuoju, dalyvavo jo gynėjas, bet jis, kaip ir pats N. K. , jokių pastabų dėl minėtų procesinių veiksmų atlikimo tvarkos ar eiliškumo nepareiškė (t. 3, b. l. 85-91). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių N. K. apeliacinio skundo teiginius dėl jo, kaip įtariamojo teisių pažeidimo, įskaitant tai, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad N. K. viso proceso metu davė iš esmės analogiškus parodymus, bylą nagrinėjant teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus, jų turinio neginčija ir apeliaciniame skunde. Apeliantas taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 211 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios proceso dalyvių supažindinimą su ekspertizės aktu, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ekspertizė šioje byloje nebuvo atliekama. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas V. R. lavono tyrimas ir pateiktos specialisto išvados Nr. 1525/13(01) bei Nr. pM24/14(01)-M1525/13(01), su kuriomis, kaip ir su visa kita baudžiamosios bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminio tyrimą, N. K. buvo supažindintas (3, b. l. 176). Taip pat atkreiptinas nuteistojo N. K. dėmesys į tai, kad suimtųjų konvojavimą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės nedraudžia konvojuotojams konvojuojant suimtuosius, taip pat ir teismo posėdžio metu, naudoti specialiąsias priemones – antrankius tais atvejais, kai konvojuojami asmenys įtariami, kaltinami ar nuteisti už labai sunkių nusikaltimų padarymą.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistųjų M. J. , D. K. ir N. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas Knizleris

Teisėjai Kęstutis Jucys

Linas Žukauskas

 

 

 

 

Komentarai