Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-483/2015
Proceso Nr. 1-38-1-00026-2008-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7;
(S)
1.1.4.5.1; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 2.1.7.4; 2.1.15.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teisėjų: Valdimaro Bavėjano ir Reginos Gaudutienės,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Martynai Paušaitei,
dalyvaujant prokurorėms J. K. ir L. G.,
gynėjams advokatams G. S., R. D., I. A., G. M.,
išteisintiesiems G. P. ir D. Š.,
specialistui V. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
- P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.
Baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį G. P. atžvilgiu nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
- Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.
Baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį D. Š. atžvilgiu nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Uždaroji akcinė bendrovė „V.E.“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymius.
Baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį uždarosios akcinės bendrovės „V.E.“ atžvilgiu nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui.
Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas A. K., baudžiamoji byla uždarosios akcinės bendrovės „S. V.“ atžvilgiu nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.
Civilinių ieškovų UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „A.U.“, UAB „L.C.“, UAB „E.“, UAB „A.“, „O. B.“ (perregistruota į UAB „I.“), UAB „E.P.“, UAB „P.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
- P. ir D. Š. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad G. P. ir D. Š. subūrus ir vadovavus organizuotai grupei, susidedančiai iš jų pačių, E. L. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties), A. K., ir veikdami šia organizuota grupe, apgaule savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, bendrai padarydami 212 559,23 Lt turtinę žalą, bei pasikėsino apgaule įgyti 57 700 Lt vertės svetimą didelės vertės turtą, o būtent:
- P. ir D. Š., 2007 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais turėdami tikslą daryti kelis nusikaltimus, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jų pačių bei vykdytojų E. L., A. K., ir kartu iki 2008 m. vasario 28 d. vadovaudami šios grupės nusikalstamai veiklai, organizuodami ir koordinuodami jos narių veiksmus, veikdami išankstine tiesiogine tyčia kartu su kitais minėtais organizuotos grupės nariais, turinčiais joje skirtingus vaidmenis bei atliekančiais atskiras užduotis, turėdami bendrą organizuotos grupės tikslą apgaule savo, kitų minėtų organizuotos grupės narių bei juridinio asmens UAB „V. E.“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – statybos ir remonto prekes, su minėtais grupės nariais susitarė realizuoti ir realizavo šį nusikalstamos veiklos planą: G. P., nuo 2007 m. sausio 3 d. būdamas direktoriumi UAB „V. E.“, kuri vertėsi statybos ir remonto darbais, turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą šios įmonės naudai neteisėtai neatlygintinai įsigyti statybos ir remonto darbams naudojamų prekių ir jas realizuoti UAB „V. E.“ aptarnaujamuose objektuose, su D. Š. paskirstė vaidmenis nusikaltimo bendrininkams – organizuotos grupės nariams E. L. ir A. K.. G. P. nurodė organizuotos grupės vykdytojui E. L. įsigyti įmonę, ketindamas ją panaudoti kaip nusikalstamos veiklos priedangą, šios įmonės vardu sudaryti sutartis su statybos ir remonto prekių tiekėjais dėl statybos ir remonto prekių įsigijimo su mokėjimo atidėjimu, iš anksto žinodamas, kad už tiekiamas prekes nebus atsiskaityta, ir šias neteisėtai neatlygintinai įgytas prekes panaudoti UAB „V. E.“ aptarnaujamuose objektuose. Organizuotos grupės narys vykdytojas E. L., vykdydamas G. P. ir D. Š. nurodymą, gavęs iš D. Š. 1 500 Lt įmonės įsigijimui, įsigijo iš N. K. 100 proc. akcijų ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusios UAB „P. O.“ pagal 2007 m. liepos 9 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2007 m. liepos 27 d. akcininko sprendimu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskyrė šios įmonės direktoriumi organizuotos grupės narį vykdytoją A. K. bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. įregistravo VĮ „Registrų centras“ pakeistą šios įmonės pavadinimą „S. V.“. G. P., įgyvendindamas tolimesnius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus, pavedė D. Š. paiešką įmonių, sutinkančių parduoti prekes su mokėjimo atidėjimu, bei derybas su jomis, o sutarčių ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymą su įmonėmis tiekėjomis bei prekių priėmimą ir transportavimą – organizuotos grupės nariams vykdytojams E. L. ir A. K.. G. P. ir D. Š. nurodžius, 2007 m. vasarą tiksliau nenustatytu laiku E. L. išsinuomojo garažo patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (pastatas, pažymėtas T. K. g. 11B), turėdamas tikslą sandėliuoti bei pergabenti į UAB „V. E.“ statybines prekes, įsigytas UAB „S. V.“ vardu. Bendrininkų G. P., D. Š., E. L. ir A. K. susitarimu, šios prekės turėjo būti panaudotos UAB „V. E.“ objektuose, neatsiskaitant nei su UAB „S. V.“, nei su šių prekių tiekėjais, tokiu būdu paliekant skolų už gautas prekes naštą realios ūkinės veiklos nevykdžiusiai organizuotos grupės nario vykdytojo A. K. vadovaujamai įmonei UAB „S. V.“, naudojamai neteisėtam neatlygintiniam prekių įsigijimui. G. P. ir D. Š., įgyvendindami nusikalstamos veikos sumanymą, veikdami jų suburta ir vadovaujama organizuota grupe, kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais E. L. ir A. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. tęstiniais veiksmais apgaule organizuotos grupės narių G. P., D. Š., E. L. ir A. K. bei UAB „V. E.“ naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą (UAB „V.“ – 31 047,39 Lt vertės turtą, UAB „L.“ – 5 550,16 Lt vertės turtą, UAB „A.U.“ – 31 550 Lt vertės turtą, UAB „L.C.“ – 30 000 Lt vertės turtą, UAB „E.P.“ – 37 820,03 Lt vertės turtą, IĮ „O. B.“ (šiuo metu – UAB „I.“) – 19 408,12 Lt vertės turtą, UAB „E.“ – 40 227,58 Lt vertės turtą, UAB „A.“ – 16 955,95 Lt vertės turtą), bendrai padarydami 212 559,23 Lt dydžio turtinę žalą, bei pasikėsino apgaule įgyti 57 700 Lt vertės svetimą UAB „G.L.“ didelės vertės turtą.
Uždaroji akcinė bendrovė „V. E.“ buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, tuo, kad ji savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y.:
- P., nuo 2007 m. sausio 3 d. būdamas UAB „V. E.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šį juridinį asmenį, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas kartu su D. Š., E. L. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus), kuris nuo 2007 m. liepos 9 d. buvo UAB „S. V.“ vieninteliu akcininku, ir A. K., kuris ėjo UAB „S. V.“ direktoriaus pareigas nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d., laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. tęstiniais veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų (organizuotos grupės narių D. Š., E. L., A. K. ir UAB „V. E.“) naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą (UAB „V.“ – 31 047,39 Lt vertės turtą, UAB „L.“ – 5 550,16 Lt vertės turtą, UAB „A.U.“ – 31 550 Lt vertės turtą, UAB „L.C.“ – 30 000 Lt vertės turtą, UAB „E.P.“ – 37 820,03 Lt vertės turtą, IĮ „O. B.“ (šiuo metu – UAB „I.“) – 19 408,12 Lt vertės turtą, UAB „E.“ – 40 227.58 Lt vertės turtą, UAB „A.“ – 16 955,95 Lt vertės turtą), bendrai padarydamas 212 559,23 Lt turtinę žalą, bei pasikėsino apgaule įgyti 57 000 Lt vertės svetimą UAB „G. L.“ didelės vertės turtą.
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu G. P., D. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius jiems veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius, UAB „V. E.“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius jai veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltinamasis A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius; baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį G. P. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį D. Š. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį UAB „V. E.“ atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį UAB „S. V.“ atžvilgiu nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau šioje dalyje teismo nuosprendis neskundžiamas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį:
- Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria G. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; pripažinti kaltu G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką sulaikymo laikotarpį;
- Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria D. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; pripažinti kaltu D. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką sulaikymo laikotarpį;
- Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria UAB „V. E.“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; UAB „V. E.“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę – juridinio asmens likvidavimą;
- Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinių ieškovų UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „A.U.“, UAB „L.C.“, UAB „E.“, UAB „A.“, IĮ „O. B.“ (šiuo metu UAB „I.“), UAB „E.P.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, ir patenkinti šių civilinių ieškovų ieškinius: iš G. P., D. Š. ir UAB „V. E.“ solidariai priteisti civilinio ieškovo UAB „V.“ naudai 32 685,10 Lt (9 466,26 EUR), UAB „L.“ naudai – 6 233,82 Lt (1 805,44 EUR), UAB A.U.“ naudai – 31 550 Lt (9 137,51 EUR), UAB „L.C.“ naudai – 30 000 Lt (8 688,60 EUR), UAB „E.“ naudai – 40 227,58 Lt (11 665,19 EUR), UAB „A.“ naudai – 21 448,85 Lt (6 212,02 EUR), IĮ „O. B.“ (šiuo metu UAB „I.“) naudai – 22 280,52 Lt (6 452,88 EUR), UAB „E.P.“ naudai – 37 820,03 Lt (10 953,44 EUR);
palikti nepakeistą kitą teismo nuosprendžio dalį.
Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas G. P., D. Š. išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį grindė tuo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „S. V.“ buvo panaudota sukčiavimui, tuo, kad UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ siejo realūs ūkiniai komerciniai santykiai bei tuo, kad UAB „V. E.“ realiai įsigijo prekes iš UAB „S. V.“ ir už jas apmokėjo, todėl pastarosios įmonės neatsiskaitymą su prekių tiekėjais teismas įvertino kaip civilinius santykius. Tačiau, prokurorės nuomone, kaltinamųjų veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip sukčiavimas, piktnaudžiaujant pasitikėjimu: kaltinamieji G. P., D. Š. bei E. L. įsigijo UAB „S. V.“, kad šio juridinio asmens vardu būtų galima neatlygintinai įgyti prekių, reikalingų UAB „V. E.“ užsakovams; nukentėjusiųjų įmonių (prekių tiekėjų) atstovai neturėjo pagrindo abejoti UAB „S. V.“, nes A. K. ir E. L. pasirašė sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, atskirais atvejais sumokėjo avansus, kurie nukentėjusiųjų įmonių atstovams sudarė pagrindą pasitikėti šia įmone. Prokurorės teigimu, veikos apgaulingumą patvirtina aplinkybė, jog UAB „S. V.“ nevykdė realios ūkinės komercinės veiklos, nuo pat įsigijimo momento buvo kontroliuojama oficialiais teisiniais santykiais su šia bendrove nesusijusių asmenų – G. P. ir D. Š., bendrovės oficialiu vadovu buvo paskirtas „statytinis“ direktorius A. K. – asmuo, neturintis jokios patirties verslo srityje, kuris tik pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus, neįsigilindamas į jų turinį ir vykdydamas E. L. nurodymus (tyrimo metu rasti tušti popieriaus lapai, pažymėti UAB „S. V.“ antspaudais ir A. K. parašais, įsigyjamų prekių apskaita ir apskirtai – privaloma buhalterinė apskaita – bendrovėje visiškai nebuvo tvarkoma). Anot prokurorės, UAB „S. V.“ G. P., D. Š. ir E. L. buvo naudojama tik tam, kad iš prekių tiekėjų, sutinkančių teikti prekes avansu, be išankstinio apmokėjimo, imti prekes be atsiskaitymo bei panaudoti jas UAB „V. E.“ objektuose, todėl UAB „S.V.“ laikytina „priedangos“ įmone, naudota sukčiavimui įgyvendinti, klaidinti įmones – prekių tiekėjas, imituojant normalius ūkinius- komercinius santykius. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino G. P. ir D. Š. veiksmų reikšmingumą ir vaidmenį UAB „S. V.“ veikloje, nes įrodymai patvirtina, kad G. P. ir D. Š. ne tik organizavo UAB „S. V.“ įsigijimą, bet ir koordinavo visą tolimesnę jos veiklą: G. P. nurodydavo, kokias prekes reikia įsigyti, D. Š. ieškojo įmonių, teikiančių prekes be išankstinio apmokėjimo, nurodydavo E. L. įmones, iš kurių įsigyti prekes, bei reikiamų prekių duomenis, o šis nurodydavo A. K. pasirašyti prekių įsigijimo dokumentus su D. Š. parinktais prekių tiekėjais. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvardino tokius G. P. ir D. Š. veiksmus kaip neetišką kišimąsi į kitos įmonės veiklą, tokiu būdu nepagrįstai sumenkindamas jų veiką ir neteisingai įvertindamas bylos duomenis.
Prokurorė teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog teisiniai santykiai peržengė civilinės teisės ribą, kadangi kaltinamieji, veikę UAB „S. V.“ vardu bei nusikalstamos veikos organizatoriai G. P. ir D. Š. panaudojo šią įmonę tik pirkimo-pardavimo sandorių imitavimui, realiai niekas neketino atsiskaityti su įmonėmis tiekėjomis. UAB „S. V.“ per trumpą laikotarpį (nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d.) įgijo be apmokėjimo, avansu itin didelės vertės (212 559,23 Lt) prekes, neturėdama jokių įplaukų iš ūkinės veiklos; Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad UAB „S. V.“ A. K. įdarbintas 2007 m. rugpjūčio 1 d., J. K. – 2007 m. rugpjūčio 24 d., D. K., A. L., V. P., S. R. – 2007 m. rugsėjo 24 d., V. B., A. Š. įdarbinti 2007 m. spalio 1 d., visi minėti darbuotojai atleisti 2007 m. spalio 15 d. Pasak prokurorės, liudytojais apklausti V. P. ir J. K. patvirtino dirbę UAB „S. V.“ (krovė langus garaže Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kad jie negavo atlyginimo už darbą, nežino, kur buvo šios įmonės biuras, nebuvo jokios apskaitos, kiek ir kokių prekių priimta į sandėlį, o tai, anot prokurorės, rodo, kad UAB „S. V.“ kaltinamieji panaudojo tik siekdami neatlygintinai įgyti kuo daugiau svetimo turto, nesant jokių realių galimybių bei ketinimo atsiskaityti su prekių tiekėjais.
Prokurorės nuomone, šioje byloje nustatytas ir toks sukčiavimo požymis, kaip kreditorių padėties pasunkinimas, nes kaltinamųjų G. P., D. Š. ir E. L. pastangomis sukurtas toks nusikalstamos veikos mechanizmas, kuris nukentėjusiąsias įmones, siekusias savo pažeistų teisių atkūrimo, galėjo atvesti tik į aklavietę: realaus prekių įgijėjo – UAB „V. E.“ ir šią įmonę atstovavusių G. P. ir D. Š. civilinės teisės priemonėmis, be teisėsaugos įsikišimo, niekaip nebūtų galima susieti su prekių įsigijimu UAB „S. V.“ vardu. Anot prokurorės, ūkio subjektas „S. V.“ – fiktyvus juridinis asmuo, neturėjęs jokio turto ir nevykdęs jokios pajamas užtikrinančios veiklos, kuris buvo panaudotas tik neatlygintiniam avansiniam prekių įgijimui. Prokurorės teigimu, inicijavus bylas, teismo siunčiami procesiniai dokumentai, siųsti UAB „S. V.“ grįždavo su nuoroda „nerastas“; civilinių bylų, kurias inicijavo UAB „V.“, procesiniai dokumentai grąžinami su nuoroda, jog nurodytu adresu adresato nėra, tokie duomenys patvirtina, kad UAB „S. V.“ buvo panaudota tik kaip „priedanga“ oficialiam dokumentų pasirašymui ir nukentėjusiųjų įmonių suklaidinimui, o prekių tiekėjų galimybės atkurti pažeistas teises buvo apsunkintos kaltinamųjų veiksmais.
Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus dėl prekių įgijimo už 134 535,19 Lt, konstatavo, kad tarp bendrovių „V. E.“ ir „S. V.“ buvo susiklostę ūkiniai finansiniai santykiai, sprendžiami civiline tvarka, tačiau teismas nepagrįstai vertino santykius tarp UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ kaip realią ūkinę komercinę veiklą. Prokurorė nurodo, kad ūkiniai komerciniai santykiai tarp minėtų įmonių negali būti laikomi realiais jau vien dėl to, kad šie santykiai buvo užfiksuoti suklastotais dokumentais, ką patvirtina A. K. parodymai bei 2011 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. 11-1291(11); šie įrodymai patvirtina, kad buhalterinės apskaitos dokumentais buvo tik imituojami komerciniai santykiai tarp minėtų bendrovių, tačiau tokie santykiai negali būti laikomi realia ūkine komercine veikla; UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ ūkinės finansinės veikos tyrimą atlikę specialistai konstatavo tik operacijų atspindėjimą apskaitos dokumentuose, tačiau operacijos atspindėjimas dokumentuose nereiškia jos realaus atlikimo.
Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas kaltininkų veiklos subjektyviuosius požymius (tyčią sukčiauti) turėjo vertinti visų bylos aplinkybių kontekste, nors kaltinamieji nepripažino savo kaltės, tačiau įtariamuoju apklaustas D. Š. parodė, kad retrospektyviai vertindamas savo ir G. P. veiką, suvokė jos neteisėtą pobūdį, D. Š. parodė, kad vykdydamas G. P. nurodymus, siekė tik padėti savo tėvui išvengti nemalonumų, tuo metu nesuprato, kad su UAB „S. V.“ nebus atsiskaityta už pateiktas prekes, darė tai, ką jam liepė G. P.. Teismas nepagrįstai konstatavo kaltinamojo E. L. parodymų nepatikimumą; įtariamojo E. L. parodymai buvo tinkamai (laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų) užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu: jis keletą kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno bei ikiteisminio tyrimo teisėjo, jo parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo veiksmais, atliekant parodymų patikrinimą vietoje bei akistatas, ir tinkamai Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka ištirti teisminio nagrinėjimo metu. Prokurorė nurodo, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie G. P. ir D. Š. vaidmenį įsigyjant UAB „S. V.“, apie bendrą veikimą įsigyjant prekes šios įmonės vardu bei realizavimą UAB „V. E.“ objektuose ir piniginių lėšų , gautų iš užsakovų, pasidalinimą tarp bendrininkų, apie G. P. ir D. Š. vaidmenį slepiant abiejų bendrovių apskaitos dokumentus, siekiant juos sunaikinti bei UAB „V. E.“ akcijų fiktyvų perleidimą L. L.. Anot prokurorės, neigiama E. L. charakteristika nepaneigia jo parodymų patikimumo, kadangi šiuos parodymus patvirtino kiti įrodymai; patikrinus įtariamojo E. L. parodymus apie UAB „S. V.“ bei UAB „V. E.“ apskaitos ir kitų dokumentų slėpimo vietą, parodymai pasitvirtino: abiejų įmonių dokumentai rasti E. L. nurodytame garaže, šiukšlių maišuose, E. L. patvirtino savo parodymus ne tik parodymų patikrinimo vietoje metu, bet ir dokumentais, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Be to, E. L. parodymus apie UAB „P. O.“ (vėliau pervadintos į „S. V.“) įsigijimo aplinkybes bei G. P. ir D. Š. vaidmenį, organizuojant šios įmonės veiklą, patvirtina patalpos apžiūros metu rasti dokumentai – G. P. pasirašytas 2007 m. kovo 6 d. UAB „V. E.“ prašymas UAB „Creditform“, prašant atlikti UAB „P. O.“ išsamų patikrinimą bei nurodant, kad išklius klausimams prašoma skambinti tel. (duomenys neskelbtini) Deiviui (t. y. D. Š.); kratos metu G. P. automobilyje rasti daiktai ir dokumentai (užrašų knygutė, kurioje įrašytas N. K. (UAB „P. O.“ pardavėjos) telefono numeris), liudytojos N. K. parodymai. Pasak prokurorės, įtariamojo E. L. parodymus dėl G. P. bendro veikimo su D. Š. ir E. L. patvirtina kratos metu G. P. automobilyje rasta užrašų knygelė, kurioje užfiksuotas piniginių lėšų pasiskirstymas; įtariamojo E. L. parodymus dėl G. P. vaidmens valdant abi bendroves patvirtina VĮ „Registrų centras“ pateikti dokumentai, kurie rodo, kad abiejų įmonių UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ registravimo bei duomenų pakeitimo dokumentus pateikinėjo tas pats asmuo – J. R.; 2008 m. vasario 28 d. G. P. VĮ „Registrų centras“ per įgaliotą asmenį J. R. pateikė prašymą įregistruoti naują UAB „V. E.“ akcininkę L. L., šias aplinkybes liudytoja J. R. patvirtino jos apklausos metu, o tai rodo, kad faktinis abiejų įmonių vadovas buvo G. P., jis (atskirais atvejais – E. L. G. P. pavedimu) kontroliavo šias įmones, organizavo reikiamų dokumentų pateikimą VĮ „Registrų centras“. Prokurorė nurodo, kad E. L. parodymus dėl G. P. ir D. Š. vaidmens, slepiant nusikaltimo pėdsakus – UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ apskaitos dokumentus – patvirtina E. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, atlikus apžiūrą patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti polietileniniuose maišuose sudėti bendrovių „S. V.“ ir „V. E.“ dokumentai, tarp jų – suklastoti atsiskaitymo tarp bendrovių dokumentai bei dokumentai, patvirtinantys prekių įsigijimą iš nukentėjusiųjų įmonių, buhalteriniai abiejų įmonių dokumentai, susirašinėjimai su nukentėjusiomis įmonėmis; dokumentų radimo aplinkybės taip pat rodo, jog abi įmones valdė tie patys asmenys. Prokurorės teigimu, liudytojo E. S. parodymai patvirtina dokumentų slėpimo aplinkybes ir bendrą G. P., E. L. ir D. Š. veikimą. Anot prokurorės, E. L. parodymus, kad D. Š. veikos laikotarpiu jam parašydavo popieriaus lapelius su prekių tiekėjų duomenimis, iš kurių UAB „S. V.“ su mokėjimo atidėjimu turėjo imti prekes, patvirtina E. L. BPK 98 straipsnio tvarka pateikti dokumentai, kuriuose D. Š. nurodė įmonių „A.“, „L.C.“, „E.P.“, „V.“ kontaktus; kiti bylos duomenys patvirtina, kad šios įmonės pagal sutartis su UAB „S. V.“ tiekė prekes be išankstinio apmokėjimo, prekės buvo pristatytos į E. L. ir D. Š. išsinuomotą sandėlį, o vėliau, neatsiskaičius už jas, panaudotos UAB „V. E.“ objektuose; rašysenos ekspertizės išvada patvirtina, kad minėtus lapelius surašė D. Š.. Įtariamasis E. L. parodė garažą, kur buvo laikomos iš nukentėjusiųjų įmonių įsigytos prekės – (duomenys neskelbtini) liudytojas M. J. patvirtino, kad buvo leidęs S. P. pažįstamiems naudotis jam priklausančiais garažais (duomenys neskelbtini) liudytojas S. P. taip pat iš dalies patvirtino, jog minėtus garažus buvo išsinuomoję nepažįstami asmenys; tai, kad nukentėjusių įmonių prekės buvo gabenamos į šį garažą, patvirtino ir liudytojais apklausti nukentėjusių įmonių vairuotojai A. S., R. M., V. L., G. L., prekių priėmimo (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose patvirtino ir kaltinamasis A. K. bei liudytojas V. P..
Pasak prokurorės, kaltinamųjų veikimą organizuota grupe bei dalyvavimą sukčiavime iš dalies patvirtina ir D. Š. parodymai, nors teisminio nagrinėjimo metu D. Š. išsamiai nepaaiškino nusikaltimo aplinkybių, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui duotus parodymus. D. Š. atskleidė vadovaujantį G. P. vaidmenį organizuotos grupės veikloje: parodė, kad G. P. buvo abiejų įmonių vadovu, UAB „S. V.“ jis vadovavo neoficialiai, jo nurodymus vykdė E. L. bei D. Š., kuriam G. P. liepdavo surasti plastikinių langų, šarvuotų durų tiekėjus; visos prekės iš įmonių tiekėjų G. P. nurodymu turėjo būti imamos tik su mokėjimo atidėjimu; kartais, kai reikėdavo išankstinės pirminės įmokos, G. P. perduodavo pinigus E. L., prekės buvo imamos neketinant už jas atsiskaityti, todėl ir buvo imamos su mokėjimo atidėjimu, nors tuo metu D. Š. teigia, to nesupratęs, tačiau patvirtino vykdęs G. P. nurodymus. D. Š. parodė, kad abiejų bendrovių pinigus valdė G. P., jis (D. Š.) keletą kartų yra paėmęs iš UAB „V. E.“ klientų pinigus už įstatytus langus ir kitus darbus ir atidavęs juos G. P., permastęs visus įvykius, jų eigą, galvoja, kad G. P. tikslas įsigyjant UAB „S. V.“, buvo šios įmonės vardu imti prekes, montuoti jas UAB „V. E.“ objektuose ir neatsiskaityti už jas su UAB „S. V.“ tiekėjais; išdėstyti D. Š. parodymai apie faktines aplinkybes, vertinant juos su kitais, aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina G. P., D. Š. ir E. L. kaltę sukčiavus organizuota grupe.
Prokurorė nurodo, kad, remiantis bylos medžiaga, matyti, jog kaltinamieji G. P., D. Š. bei E. L. veikė organizuota grupe, kuriai vadovavo G. P. ir D. Š.; teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog G. P. ir D. Š. inicijavo nusikalstamas veikas, į grupę pirmiausiai įtraukė E. L., o šis, vykdydamas organizatorių nurodymą surasti įmonei „P. O.“ vadovą, įtraukė į nusikalstamą veiką A. K.; G. P. ir D. Š. organizavo nusikaltimus, su E. L. pagalba šias veikas koordinavo, duodavo konkrečius nurodymus, kurie buvo E. L. besąlygiškai vykdomi ir perduodami A. K.. Prokurorė teigia, kad G. P. ir D. Š. turėjo aiškias funkcijas kiekvienoje nusikalstamos veikos stadijoje: parengiamieji veiksmai įsigyjant „priedangos“ įmonę „S. V.“, paskiriant jos direktoriumi „statytinį“ asmenį A. K., prekių įgijimas įvairiuose Lietuvos miestuose veikusių įmonių per pakankamai trumpą laikotarpį rodo, kad kaltinamieji buvo kruopščiai apgalvoję nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, nusikalstamas veikas darė intensyviai, skubiai, iš jų objektyvių veiksmų, patvirtintų įrodymais, matyti, kad kaltinamieji buvo pasiskirstę vaidmenimis (G. P. ir D. Š. vadovaujantis vaidmuo organizuojant priedangos įmonės įsigijimą, ieškant G. P. vadovaujamai įmonei „V. E.“ statybinių prekių užsakovų, D. Š. duomenis apie reikiamas prekes (specifikacijas, brėžinius) pateikdavo E. L., pats telefonu derėdavosi su prekių tiekėjais, G. P. nurodymu ieškojo įmonių, teikiančių prekes būtinai su mokėjimo atidėjimu, iš anksto žinodamas, kad už prekes nebus atsiskaityta, D. Š. kontaktus įmonių tiekėjų perduodavo E. L., kuris A. K. nurodydavo pasirašyti prekių įsigijimo dokumentus ir jas priimti išnuomotame sandėlyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) A. K. vykdė jam E. L. duodamus nurodymus – pasirašydavo prekių tiekimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, priimdavo prekes, kurias tiekėjai atveždavo į minėtą sandėlį). Kiekvienas iš bendrininkų atlikdavo tam tikras užduotis, turėdamas bendrą tikslą – per kuo trumpesnį laikotarpį neatlygintinai įgyti kuo daugiau prekių „priedangos“ įmonės „S. V.“ vardu, jomis disponuoti ir gauti atlygį iš UAB „V. E.“ užsakovų, kas akivaizdžiai rodo organizuotos grupės buvimą, susitelkimą ir pastovumą, visi kaltinamieji buvo tarpusavyje susiję, derino tarpusavio veiksmus, organizuotos grupės vykdytojas E. L. paklusdavo organizatorių D. Š. ir G. P. nurodymams ir juos perduodavo „statytiniam“ UAB „S. V.“ direktoriui A. K.. Anot prokurorės, nusikalstamų veiksmų sistemingumas, koordinavimas, pastovumas, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas patvirtina organizuotos grupės egzistavimą ir kaltinamųjų dalyvavimą joje.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė patenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, išteisintieji G. P. ir D. Š. bei jų gynėjai, UAB „V. E.“ atstovas prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį G. P., D. Š. ir UAB „V. E.“ atžvilgiu, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, dėl ko skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl G. P. ir D. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, UAB „V. E.“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, bei civilinių ieškovų UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „L.C.“, UAB „E.“, UAB „I.“ (buvęs IĮ „O. B.“), UAB „A.U.“, UAB „A.“, UAB „E.P.“ civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas teismo nuosprendis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad įvertino byloje esančius ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei daro išvadą, kad kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pareikštas G. P., D. Š. ir A. K., nepasitvirtino.
Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme numatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.
Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Sukčiavimo (BK 182 str. 1 d.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
Nors viso proceso metu G. P. neigė savo kaltę dėl svetimo didelės vertės turto įgijimo apgaule, D. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat neprisipažino kaltu dėl minėto nusikaltimo padarymo (teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui), G. P. ir D. Š. kaltė įrodoma tinkamai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu: asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui akistatų su G. P. ir D. Š. metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, iš dalies kaltinamojo D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo A. K. parodymais, liudytojų D. S., E. V., J. R., A. M., V. K., O. R., D. D., V. Ž., V. V., N. K., V. P., L. L., T. D., R. J., L. B., E. S. parodymais, dokumentų apžiūros protokolų ir specialistų išvadų duomenimis bei kitais žemiau nurodytais bylos dokumentais. Šių byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad D. Š. ir G. P., veikdamas kaip UAB „V. E.“ atstovas, padarė turtinę žalą civiliniams ieškovams ne siekdamas pasekmių, išplaukiančių iš civilinių sandorių (kurių nepasiekė dėl galimų verslo nesėkmių ar kitų objektyvių priežasčių), o tyčia sąmoningai nuo pat UAB „S. V.“ įkūrimo turėdami nusikalstamą tikslą įgyti svetimą turtą apgaule, pasinaudojant nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti įkurta įmone (t. y. UAB „S. V.“), kuri pati savaime kaip langų ir kitų statybinių prekių pirkimo-pardavimo tarpininkas neturėjo jokios ūkinės prasmės ir nuo pat pradžių buvo naudojama kaip prekių tiekėjų apgaulės priemonė, piktnaudžiaujant bendrovių pasitikėjimu, iš anksto žinant, kad už UAB „S. V.“ vardu paimtas prekes nebus atsiskaityta.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad:
- P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ vadovu, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, kartu su D. Š. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties, organizuota grupe turėdami bendrą tikslą – apgaule savo ir UAB „V. E.“ naudai įsigyti svetimą didelės vertės turtą , bendrais tęstiniais veiksmais nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. apgaule G. P., D. Š., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, bei UAB „V. E.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „A.U.“, UAB „L.C.“, UAB „E.“, IĮ „O. B.“, UAB „A.“ ir UAB „Europos parkas“.
- P. ir D. Š. 2007 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais subūrė organizuotą grupę keliems nusikaltimams daryti, susidedančią iš ne mažiau kaip trijų asmenų (G. P., D. Š. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), ir kartu iki 2017-11-16, veikdami išankstine tiesiogine tyčia kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdami bendrą organizuotos grupės tikslą apgaule savo bei juridinio asmens UAB „V. E.“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – statybos ir remonto prekes, susitarė, kad G. P., būdamas direktoriumi UAB „V. E.“, kuri vertėsi statybos ir remonto darbais, turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą šios įmonės naudai neteisėtai neatlygintinai įsigyti statybos ir remonto darbams naudojamų prekių bei jas realizuoti UAB „V. E.“ aptarnaujamuose objektuose, su D. Š. tarpusavyje paskirstė vaidmenis.
- P. ir D. Š. nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteismini tyrimas nutrauktas įsigyti įmonę, ketindami panaudoti ją kaip nusikalstamos veikos „priedangą“, šios įmonės vardu sudarant sutartis su statybos ir remonto prekių tiekėjais dėl statybos ir remonto prekių įsigijimo su mokėjimo atidėjimu, iš anksto žinodami, kad už tiekiamas prekes nebus atsiskaityta, ir šias neteisėtai neatlygintinai įgytas prekes panaudoti UAB „V. E.“ aptarnaujamuose objektuose. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vykdydamas G. P. bei D. Š. nurodymą, gavęs iš D. Š. 1 500 Lt įmonės įsigijimui, įsigijo 100 proc. ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusios UAB „P. O.“ (reg. 2005-11-18, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijų pagal 2007-07-09 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį iš N. K., 2007-07-27 akcininko sprendimu paskyrė šios įmonės direktoriumi nuo 2007-08-01 A. K., bei 2007-08-09 įregistravo pakeistą šios įmonės pavadinimą „S. V.“ VĮ „Registrų centras“. Įgyvendindamas tolimesnius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus, G. P. pavedė D. Š. paiešką įmonių, sutinkančių prekes parduoti su mokėjimo atidėjimu, bei derybas su jomis, o sutarčių ir PVM sąskaitų – faktūrų su įmonėmis tiekėjomis pasirašymą bei prekių priėmimą bei transportavimą – asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. G. P. ir D. Š. nurodžius, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2007 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku išsinuomojo garažo patalpas, esančias T. K. g. 9, Vilniuje (pastatas pažymėtas T. K. g. 11 B), statybinių prekių, įsigytų UAB „S. V.“ vardu, sandėliavimui bei pergabenimui į UAB „V. E.“ aptarnaujamus objektus. Bendrininkų G. P., D. Š., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukta, susitarimu, šios prekės turėjo būti panaudotos UAB „V. E.“ objektuose, neatsiskaitant nei su UAB „S. V.“, nei su prekių tiekėjais, tokiu būdu skolų už gautas prekes naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdžiusiai UAB „S. V.“, naudojamai neteisėtam neatlygintiniam prekių įsigijimui. Įgyvendindami nusikalstamos veikos sumanymą, G. P., D. Š., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2007-09-17 iki 2007-11-16 tęstiniais veiksmais, apgaule organizuotos grupės narių G. P., D. Š., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei UAB „V. E.“ naudai įgijo svetimą didelės vertės (212 559,23 Lt) turtą, o būtent:
- P. bei D. Š. nurodė 2007 m. rugsėjį asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, UAB „S. V.“ vardu įsigyti plastikinių langų iš UAB „V.“, sutikusios šias prekes teikti su mokėjimo atidėjimu, iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/09-03 su UAB „V.“, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal šią sutartį, A. K., vykdydamas minėto asmens nurodymą, 2007 m. rugsėjo 3 d. Meistrų g. 9, Vilniuje, pasirašė Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „S. V. “ įgijo su mokėjimo atidėjimu 51 vnt. (31 047,39 Lt vertės, 2007-09-17 PVM sąskaita – faktūra serija VEL Nr. 00709) plastikinių langų, kuriuos 2007-09-17 išsivežė iš UAB „V.“, esančios Meistrų g. 9, Vilniuje, į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas išnuomotą garažą, T. K. g. 9, Vilniuje. G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, kartu su D. Š., realizavo minėtus langus UAB „V. E.” aptarnaujamuose objektuose tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu G. P., D. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2007 m. rugsėjo 17 d. apgaule savo –G. P., D. Š., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai įgijo svetimą UAB „V.“ 31 047,39 Lt vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, G. P. bei D. Š. 2007 m. rugsėjo mėnesį nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, UAB „S. V.“ vardu įsigyti su mokėjimo atidėjimu iš UAB „L.“ mineralinės vatos, iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti sutartį su UAB „L.“, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal minėtą sutartį, o A. K., vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymą, 2007-09-04 nenustatytoje vietoje pasirašė ir persiuntė faksu Sutartį Nr. 07/241 UAB „L.“, pagal kurią UAB „S. V.“ įsigijo su mokėjimo atidėjimu 50 rulonų 5 550,16 Lt vertės mineralinės vatos KT40-TWIN-50 (2007-09-21 PVM sąskaita – faktūra serija LAN Nr. 073561, pasirašyta asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vardu), kuriuos 2007-09-21 asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išsivežė iš UAB „L.“ parduotuvės, esančios Kepyklos g. 17, Alytuje, į tyrimo metu nenustatytą vietą, po ko G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, kartu su D. Š., realizavo minėtą mineralinę vatą UAB „V. E.” aptarnaujamuose objektuose tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu G. P., D. Š., veikdami organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2007-09-21 apgaule savo – G. P., D. Š., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai įgijo svetimą UAB „L.“ priklausantį 5 550,16 Lt vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, G. P. bei D. Š. nurodė 2007 m. rugsėjį asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigyti su mokėjimo atidėjimu UAB „S. V.“ vardu šarvuotų durų ir jų priedų iš UAB „A.U.“, iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti su UAB „A.U.“ sutartį dėl jų tiekiamų prekių pardavimo su mokėjimo atidėjimu, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal minėtą sutartį, o UAB „S. V.“ direktorius A. K. nenustatytoje vietoje pasirašė ir persiuntė faksu UAB „A.U.“ 2007 m. rugsėjo 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo su mokėjimo atidėjimu 9 vnt. šarvuotų durų (8 450 Lt vertės, 2007-09-21 PVM sąskaita – faktūra Serija UNIT Nr. 7-000217), 10 vnt. šarvuotų durų bei 2 vnt. nerūdijančio plieno slenksčių (10 450 Lt vertės, 2007-09-28 PVM sąskaita – faktūra serija UNIT Nr. 7-000235), 13 vnt. šarvuotų durų bei 1 nerūdijančio plieno slenkstį (12 650 Lt vertės, 2007-10-05 PVM sąskaita – faktūra Serija UNIT Nr. 7000245). Nurodytas prekes 2007-09-21, 2007-09-28, 2007-10-05 pristačius į garažą, esantį T. K. g. 9, Vilniuje, G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, kartu su D. Š. realizavo minėtas šarvuotas duris ir jų priedus UAB „V. E.” aptarnaujamuose objektuose tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu 2007 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. rugsėjo 28 d., 2007 m. spalio 5 d. G. P. ir D. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo apgaule savo – G. P., D. Š., asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai svetimą UAB „A. U.“ priklausiusį 31 550 Lt vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, G. P. bei D. Š. nurodė 2007 m. rugsėjį asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigyti su mokėjimo atidėjimu UAB „S. V.“ vardu langų iš UAB „L.C.“, iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „L.C.“, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal minėtą sutartį, o UAB „S. V.“ direktorius A. K., vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteismini tyrimas nutrauktas, nurodymą, nenustatytoje vietoje pasirašė su UAB „L.C.“ 2007-09-12 Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07/09/12-001 bei 2007-09-25 Didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 07/09/12-001 (2007-09-12) priedą užsakymo specifikacijos Nr. KM18698 pagrindu Nr. KS17608 – VS, pagal kuriuos įsigijo su mokėjimo atidėjimu 60 vnt. 32 390 Lt vertės langų, už kuriuos G. P. ir D. Š. sumokėjo 2007-09-28 dalį sutartos kainos – 2 390 Lt avansą, pervestą į UAB „L.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), siekdami įgyti UAB „L.C.“ pasitikėjimą bei užsitikrinti ateičiai šios įmonės prekių įsigijimą (2007-10-04 PVM sąskaita – faktūra Serija KJR Nr. 0710040). Nurodytas prekes pristačius 2007 m. spalio 4 d į garažą, esantį T. K. g. 9, Vilniuje, G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, kartu su D. Š. realizavo minėtus langus UAB „V. E.” aptarnaujamuose objektuose tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu 2007 m. spalio 4 d. G. P. ir D. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo apgaule savo – G. P., D. Š., asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai, svetimą UAB „L.C.“ priklausiusį 32 390 Lt vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, G. P. bei D. Š. nurodė 2007 m. rugsėjį asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigyti su mokėjimo atidėjimu UAB „S. V.“ vardu šildymo katilų iš UAB „E.P.“, iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti Bendradarbiavimo sutartį su UAB „E.P.“, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal minėtą sutartį, o UAB „S. V.“ direktorius A. K., nenustatytoje vietoje vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteismini tyrimas nutrauktas, nurodymą, pasirašė su UAB „E.P.“ 2007-09-14 Bendradarbiavimo sutartį Nr. B-07-09/14, pagal kurią įsigijo su mokėjimo atidėjimu 3 vnt. katilų „Žvakė“ (10 260,02 Lt vertės, PVM sąskaitą – faktūrą serija PAR – 0102), 2 vnt. katilų „Žvakė 35“ (7 919,99 Lt vertės, PVM sąskaita – faktūra serija PAR – 0107), 3 vnt. katilų „Žvakė 20“ (10 260,02 Lt vertės, PVM sąskaita – faktūra serija PAR – 0103), 1 krosnelę „Ugniakuras 900 EP1“ (16 380 Lt vertės, PVM sąskaita – faktūra serija PAR – 0104), t. y. prekių, 44 820,03 Lt bendros vertės, už kurias asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikdamas bendru su D. Š. ir G. P. tikslu įgyti UAB „E.P.“ pasitikėjimą ir užsitikrinti ateičiai prekių iš šios įmonės įsigijimą, sumokėjo dalį kainos – 7 000 Lt, kuriuos įnešė grynais pinigais į UAB „E.P.“ kasą (2007 m. rugsėjo 5 d. – 5 000 Lt; 2007 m. rugsėjo 27 d. – 2 000 Lt). Nurodytas prekes nuo 2007-10-05 iki 2007-10-12 pristačius į garažą, esantį T. K. g. 9, Vilniuje, G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, veikdamas kartu su D. Š., realizavo minėtus šildymo katilus UAB „V. E.” aptarnaujamuose objektuose tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. spalio 12 d. G. P. ir D. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo apgaule savo – G. P., D. Š., asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai, svetimą UAB „E.P.“ priklausiusį 44 820,03 Lt vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, G. P. bei D. Š. nurodė 2007 m. rugsėjį asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigyti su mokėjimo atidėjimu UAB „S. V.“ vardu stogų dangos iš IĮ „O. B.“ (šiuo metu UAB „I.“), iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti Tiekimo sutartį su IĮ „O. B.“, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal minėtą sutartį, o UAB „S. V.“ direktorius A. K., nenustatytoje vietoje vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymą, pasirašė su IĮ „O. B.“ 2007-09-14 Tiekimo sutartį Nr. 07/09-01, pagal kurią įsigijo su mokėjimo atidėjimu stogo dangą su priedais (24 408,12 Lt vertės, 2007-10-18 PVM sąskaita – faktūra serija ORE Nr. 001000128), už kuriuos asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikdamas bendru su D. Š. ir G. P. tikslu įgyti IĮ „O. B.” pasitikėjimą ir užsitikrinti ateičiai prekių iš šios įmonės įsigijimą, 2007 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo dalį kainos – 5 000 Lt, kuriuos įnešė grynais pinigais į IĮ „O. B.“ kasą (Pinigų priėmimo kvitas Serija JAV Nr. 03860257000). Nurodytas prekes 2007-10-18 pristačius į garažą, esantį T. K. g. 9, Vilniuje, G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, veikdamas kartu su D. Š., realizavo minėtą stogo dangą bei jos priedus UAB „V. E.” aptarnaujamuose objektuose tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu 2007 m. spalio 18 d. G. P. ir D. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo apgaule savo – G. P., D. Š., asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai, svetimą IĮ „O. B.“ priklausiusį 19 408,12 Lt vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, G. P. bei D. Š. nurodė 2007 m. spalį asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigyti su mokėjimo atidėjimu UAB „S. V.“ vardu langų ir durų iš UAB „E.“, iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties priedą, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal minėtą sutartį, o UAB „S. V.“ direktorius A. K., nenustatytoje vietoje vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymą, pasirašė su UAB „E.“ 2007-10-08 Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07/10/08-001 bei tos pačios dienos šios sutarties priedą KS17629-VS, 2007-10-12 sutarties priedą KS17685-VS, pagal kuriuos įsigijo su mokėjimo atidėjimu plastikinių langų ir durų (44 541 Lt vertės, 2007-10-19 PVM sąskaita – faktūra Serija KLB Nr. 0710011), plastikinių langų ir durų (686,58 Lt vertės, PVM sąskaita – faktūra Serija KLB Nr. 0710012), už kuriuos D. Š. ir G. P. sumokėjo dalį sutartos kainos – 5000 Lt, siekdami įgyti UAB „E.“ pasitikėjimą ir užsitikrinti ateičiai prekių iš šios įmonės įsigijimą, 2007 m. spalio 18 pervesdami nurodytą sumą į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas prekes 2007 m. spalio 19 d. pristačius į garažą, esantį T. K. g. 9, Vilniuje, G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, kartu su D. Š., realizavo minėtus langus V. Ž. priklausančiame bute Ateities g. 4 – 8, Druskininkuose (už kainą, nenustatytą tyrimo metu), V. O. priklausančiame bute Žygio g. 5 – 55, Vilniuje pagal UAB „V. E.“ vardu sudarytą 2007-09-28 d. sutartį Nr. 1232 (už 2 060 Lt), R. D. priklausančiame bute Didlaukio g. 31 – 44, Vilniuje, pagal UAB „V. E.“ vardu sudarytą sutartį Nr. 2232 be datos (už 2 700 Lt) ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu 2007 m. spalio 19 d. G. P. ir D. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo apgaule savo – G. P., D. Š., asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai, svetimą UAB „E.“ priklausiusį 45 227,58 Lt vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, G. P. bei D. Š. nurodė 2007 m. spalį asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigyti su mokėjimo atidėjimu UAB „S. V.“ vardu langų ir jų priedų iš UAB „A.“, iš anksto žinodami, kad už šias prekes nebus atsiskaityta. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė UAB „S. V.“ direktoriui A. K. pasirašyti Distribucijos sutartį, iš anksto žinodamas, kad nebus atsiskaityta pagal minėtą sutartį, o UAB „S. V.“ direktorius A. K., nenustatytoje vietoje vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymą, pasirašė su UAB „A.“ 2007 m. spalio 2 d. distribucijos sutartį Nr. 1 – 20/10/07, pagal kurią įsigijo su mokėjimo atidėjimu 11 langų bei jų priedus (5 888,88 Lt vertės, 2007-11-09 PVM sąskaita – faktūra serija AVE Nr. 0029606), 3 vnt. langų bei jų priedus (2 013,92 Lt vertės, 2007-11-09 PVM sąskaita – faktūra serija AVE Nr. 0029607), 16 vnt. langų bei jų priedus (9 053,15 Lt vertės, 2007-11-16 PVM sąskaita – faktūra serija AVE Nr. 0029795). Nurodytas prekes 2007 m. lapkričio 9 d. bei 2007 m. lapkričio 16 d. pristačius į garažą, esantį T. K. g. 9, Vilniuje, G. P., būdamas UAB „V. E.” direktoriumi, kartu su D. Š., realizavo minėtus langus S. A. priklausančiame name, esančiame Akmenės g. 2, Vilniuje, vykdydami UAB „V. E.“ vardu sudarytą 2007-10-09 sutartį Nr. EB-7-10-778 už 8 000 Lt, bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose. Tokiu būdu 2007 m. lapkričio 9 d. bei 2007 m. lapkričio 16 d. G. P. ir D. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgijo apgaule savo – G. P., D. Š., asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir UAB „V. E.“ naudai, svetimą UAB „A.“ priklausiusį 16 955,95 Lt vertės turtą.
Tokiais veiksmais UAB „V. E.“, atstovaujama G. P., G. P., D. Š., veikdami organizuota grupe su asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės, t. y. 212 559,23 Lt, svetimą turtą, priklausiusį UAB „V.“, UAB „L., „UAB „L.C.“, UAB „E.“, IĮ „O. B.“, UAB „E.P.“, UAB „A.“, UAB „A.U.“.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis G. P. neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (19 b. t., 156-157 l.). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo UAB „M.“ kur susipažino su E. L. (asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas dėl jo mirties), dirbusiu suvirintoju. Jis (G. P.) nupirko iš A. Š. 20 proc. UAB „V. E.“ akcijų už 8 000 Lt, o D. Š. rado Vilniuje patalpas (duomenys neskelbtini), ten buvo UAB „V. E.“ ofisas. Įmonė gaudavo užsakymų iš kitų bendrovių dėl langų montavimo, tačiau pati langų negamino. D. Š. atvykdavo į Vilnių padėti UAB „V. E.“, su tėvo (A. Š.) įgaliojimu tam tikru būdu kontroliavo įmonę, ofise turėjo savo darbo stalą, savo darbinį telefono numerį. Pasak G. P., nebuvo susitarimo pirkti UAB „S. V.“ vardu prekes ir jas panaudoti UAB „V. E.“ objektuose. UAB „V. E.“ sumontavo labai mažai langų privatiems asmenims (3-4 kartus). G. P. nežino, kaip įmonės UAB „E.“ langai atsidūrė pas privačius asmenis. UAB „V. E.“ sutarties blankas ir antspaudas buvo naudojamas be G. P. žinios. G. P. teigė, jog jis neprašė patikrinti įmonę UAB „P.O.“, tai galėjo padaryti D. Š.. G. P. kartu su D. Š. nuvyko pas moterį, kuri pardavinėjo šią įmonę už 1 000 Lt. Įmonė buvo reikalinga, siekiant gauti paskolą, bet, kadangi paskola nebuvo gauta, G. P. neįsigijo UAB „P. O.“. G. P. nežino, kaip ta įmonė atsirado pas E. L.. E. L. dažnai atvykdavo į UAB „V. E.“ ofisą, buvo kilę abejonių dėl jo kompetencijos, nes jis dirbo tik suvirintoju, buvo banditas, priklausė Naujininkų bokso federacijai ir atvykdavo ne vienas. Po vieno G. P. ir E. L. ginčo buvo supjaustyti visi G. P. automobilio ratai. G. P. pasirašinėjo dokumentus, nes nenorėjo konfliktų su E. L., kuriam UAB „V. E.“ už UAB „S. V.“ suteiktas prekes mokėjo grynais pinigais. Pasak G. P., E. L., nupirkęs UAB „V. E.“ akcijas iš A. Š., elgėsi kaip įmonės vadovas, todėl po kurio laiko G. P. pardavė savo akcijas ir išėjo iš įmonės. G. P. ir E. L. buvo E. S. garaže Vilkpėdės g., pastarasis davė jiems raktus nuo garažo, tačiau G. P. atidavė savo raktą E. L.. G. P. teigimu, jie nevežė jokių dokumentų į tą garažą. 2008 m. G. P. galėjo pasirašyti dokumentus UAB „S. V.“ vardu, bet gerai nepamena šios aplinkybės. G. P. parodė, kad UAB „V. E.“ montavo langus įmonių, kurios laimėdavo konkursą ir kurios ieškojo kitų įmonių, galinčių sumontuoti jų langus, tačiau UAB „V. E.“ savo langų neturėjo (21 b. t., 59-73 l.).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išteisintasis G. P. nurodė, kad neigia jam inkriminuotas aplinkybes dėl UAB „S. V.“ įsigytų prekių panaudojimo jo vadovaujamoje įmonėje UAB „V. E.“. Pasak G. P., E. L. norėjo perimti UAB „V. E.“, kuri veikė pelningai, atliko darbus dideliems objektams. E. L. buvo bokso federacijos atstovas, visi žinojo, kokiame pasaulyje jis „sukosi“, todėl G. P. nenorėjo su juo konfliktuoti.
Kaltinamasis D. Š. pirmosios instancijos teisme prisipažino kaltu iš dalies. D. Š. parodė, kad jo tėvas A. Š. ir D. P. turėjo bendrą langų montavimo įmonę „V. E.“. Kai sezono metu reikėdavo pagalbos, D. Š. padėdavo tėvui, prižiūrėdamas, kaip dirba darbuotojai, po kurio laiko įmonėje atsirado E. L., su kuriuo nebuvo jokio bendradarbiavimo. Kaltinamojo teigimu, E. L. pirko iš A. Š. 80 proc. UAB „V. E.“ akcijų, tada jis dažnai atvykdavo į ofisą. D. Š. teigimu, jis norėjo padėti savo tėvui, nes jis su tėvu ir G. P. buvo radę cechą Vilniuje, galvojo, kad gali turėti savo gamybos cechą Vilniuje. D. Š., G. P. ir A. Š. nenorėjo gamybos cecho įforminti UAB „V. E.“ vardu, todėl susirado atskirą įmonę, kuri priklausė vienai moteriai. D. Š. kartu su G. P. nuvažiavo pas tą moterį tartis dėl įmonės pardavimo, bet taip ir nenupirko tos įmonės. Vėliau atsirado E. L., kuris paklausė apie įmonę, D. Š. davė jam lapelį su moters, parduodančios įmonę, koordinatėmis, bei pasiūlė E. L. jai paskambinti. Pasak D. Š., jis niekada nedirbo UAB „S. V.“, dirbo tik UAB „V. E.“ vardu. Kaltinamasis parodė, kad galėjo duoti E. L. kažkokius raštelius su įmonių duomenimis, nes pastarasis norėjo pirkti įmonę. D. Š. teigė, kad galėjo duoti E. L. tiekėjų kontaktus, nes pastarasis nuolat būdavo ofise, elgdavosi kaip vienas iš vadų. D. Š. teigimu, tarp UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ buvo sutartiniai santykiai dėl langų montavimo. Jis pats neieškojo tiekėjų E. L. vardu, nežino, kokias prekes ėmė UAB „S. V.“. D. Š. parodė, kad nieko nežino apie ofisą Kalvarijų g., nemokėjo jokių pinigų E. L., nepadėjo UAB „S. V.“ sudaryti sutartis su tiekėjais, nežino, kur buvo laikomi UAB „S. V.“ dokumentai, nežinojo, kad UAB „V. E.“ naudojo langus, gautus iš UAB „S. V.“. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius D. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis patvirtino juos (21 b. t., 59-73 l.).
Ikiteisminio tyrimo teisėjui D. Š. parodė, kad bendrovė UAB „P. O.“ (šiuo metu UAB „S. V.“) buvo pirkta prieš metus (t. y. 2007 m.). Kai G. P. ją pirko, jis norėjo padaryti iš jos aliuminio cechą, o UAB „V. E.“ turėjo likti montažine įmone. UAB „S. V.“ turėjo gaminti aliuminį ir užsiimti prekyba pagal planus. G. P. organizavo UAB „S. V.“ akcijų pirkimą. Pirmo susitikimo su įmonės „P. O.“ atstove Natalija metu dalyvavo ir D. Š.. G. P. ir Natalija sutarė įmonės pirkimo kainą, bendrovė buvo nupirkta už G. P. lėšas, o šios įmonės akcijos buvo užrašytos E. L. vardu. G. P. buvo pagrindinis neoficialus UAB „S. V.“ vadovas. Iš pradžių UAB „S. V.“ turėjo sutartį dėl statybinių darbų, vėliau jos vardu buvo tik imamos prekės (langai, durys, statybinės medžiagos). Visi sandoriai, kuriuos sudarydavo UAB „S. V.“ buvo sudaromi G. P. nurodymu. D. Š. parodė, kad jis neoficialiai dirbo UAB „V. E.“ administracijoje: matuodavo objektus, sudarydavo sutartis, ieškodavo tiekėjų, jam buvo pavesta ieškoti įmonių, kurios suteiktų prekes su mokėjimo atidėjimu, už dalį prekių (dažniausiai – už smulkias) buvo mokami avansai (20-30 proc.). Paimtos UAB „S. V.“ vardu prekės buvo panaudotos UAB „V. E.“ objektuose. D. Š. nežino, ar buvo atsiskaityta su UAB „S. V.“ tiekėjais. Pasak D. Š., G. P. „kišenėje“ buvo dviejų įmonių (UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“) pinigai, pastarasis nemokėjo D. Š. jokių pinigų. D. P. ir A. Š. turėjo konfliktą ir jų keliai išsiskyrė, o G. P. perėmė visas UAB „V. E.“ akcijas ir tapo vieninteliu įmonės savininku. G. P. nuo pat pradžių buvo UAB „V. E.“ vadovas. A. Š. buvo skolingas G. P., todėl D. Š. padėjo jam nemokamai. D. Š. parodė, kad tuo metu, kai prasidėjo UAB „V. E.“ problemos su mokesčių inspekcija, G. P. sunerimo, ofiso durys nuolat buvo uždarytos, telefonu neatsiliepiama, G. P. imdavo biuletenius, paprašė E. L. rasti žmogų, kuris nupirktų UAB „V. E.“ akcijas. D. Š. parodė, kad UAB „S. V.“ dokumentai buvo laikomi UAB „V. E.“ ofise, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). UAB „S. V.“ dokumentus į minėtą ofisą pristatydavo E. L., kuris dirbo darbą, susijusį su važinėjimu (važiuodavo pas tiekėjus, atveždavo sutartis). Pasak D. Š., kai prasidėjo problemos su mokesčių inspekcija, G. P. nurodė, kad būtina sunaikinti įmonių dokumentus. G. P. prašė D. Š. pagalbos nuvežti tuos dokumentus į sandėlį Vilkpėdės g. Dokumentus vežė arba G. P., arba E. L.. D. Š. nežino, ką G. P. planavo daryti su tais dokumentais vėliau. D. Š. parodė, kad perduodavo E. L. lapelius, kuriuose buvo užrašyta informacija apie tiekėjus, pas kuriuos reikėdavo važiuoti. D. Š. tvirtino, kad G. P. galėjo sugalvoti imti prekes su atidėtu mokėjimu, jam (G. P.) pačiam nedalyvaujant šiame procese, o UAB „V. E.“ neva perka tas prekes ir montuoja (14 b. t., 28-31 l.).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išteisintasis D. Š. nurodė, kad nėra pasiruošęs kalbėti apie bylos aplinkybes, kad įvykiai, dėl kurių yra nagrinėjama ši byla, buvo seniai, jis neprisimena daugelio aplinkybių. D. Š. prašė vadovautis jo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaltinamuoju A. K. (išteisintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. sužinojo iš vieno savo pažįstamo, jog E. L. ieško direktoriaus savo statybų įmonei. A. K. susitiko su E. L., apgalvojo jo pasiūlymą ir sutiko būti E. L. įmonės direktoriumi. Pasak A. K., įmonėje visai nebuvo pinigų, bet E. L. sakė jam, kad galima imti pinigus iš kitų įmonių ir taip vystyti savo verslą. A. K. pasirašinėjo įvairias sutartis su kitomis įmonėmis, E. L. nurodymu jam reikėjo taip pat prižiūrėti darbuotojus. Po kiek laiko A. K. pastebėjo, kad jo vadovaujama įmonė paima iš kitų įmonių prekes, bet neperveda už jas pinigų. pats A. K. negavo atlyginimo už darbą, kaip ir įmonės darbuotojai. A. K. teigimu, vėliau kitų įmonių atstovai pradėjo jam skambinti, siųsti elektroninius laiškus dėl neatsiskaitymo su jais. E. L. tai dingdavo, tai atsirasdavo vėl, sakė, kad turėjo problemų dėl sūnaus sveikatos, prašė palaukti, tačiau A. K. nesulaukė pinigų. Pasak A. K., vėliau jis buvo iškviestas į seklių biurą, kur jam pasakė, kad jis pasidomėtų E. L., nes pastarasis, neva apgaudinėja įmones, paskui A. K. buvo iškviestas į ekonominę policiją. UAB „S. V. veikė nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki Naujųjų Metų. A. K. teigimu, jis nepažinojo E. L. iki įmonės įsteigimo, kitus kaltinamuosius pamatė tik teisme, nežino su kokia įmone UAB „S. V.“ palaikė ryšius. E. L. negalėjo būti UAB „S. V.“ direktoriumi, nes turėjo kažkokių skolų, žadėjo mokėti A. K. 1 500 Lt iš pradžių, o vėliau – 10 proc. nuo gauto pelno. A. K. priėmė į UAB „S. V.“ dirbti 5 žmones, kurie dirbo oficialiai: buvo įdarbintas jo brolis, motina ir dar keli asmenys. UAB „S. V.“ ofisas buvo Kalvarijų g., įmonė turėjo visą reikalingą įrangą (telefoną, faksą, kompiuterį), viską tvarkė E. L.. Įmonė ėmė prekes iš bendrovių, nurodytų kaltinamajame akte. E. L. atveždavo A. K. dokumentus, kuriuos buvo būtina pasirašyti. A. K. vyko pats keletą kartų į bendroves, su kuriomis pasirašydavo sutartis: buvo Kaune, Vilniuje, netoli čigonų taboro, Šiaurės miestelyje. A. K. teigimu, darbininkai faktiškai dirbo tik tris savaites UAB „S. V.“. Pasak A. K., UAB „S. V.“ pirko langus, šarvuotas duris, mineralinę vatą ir stogo dangą, makrofleksą. A. K. patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė pirko prekes, nurodytas kaltintajame akte. A. K. nurodė, kad prekes iškraudavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose, kuriuos rado E. L.. Šių garažų nuoma kainavo nebrangiai, sandėlyje prekės buvo tik iškraunamos, bet nebuvo apskaitomos. A. K. buvo davęs įgaliojimą E. L. dėl jo (A. K.) atstovavimo. Grynus pinigus iš įmonės imdavo E. L., kuris vėliau paėmė visus įmonės dokumentus ir dingo. A. K. nežino, kur dabar yra UAB „S. V.“. A. K. nurodė, kad UAB „V. E.“ sumokėjo UAB „S. V.“ 10 000 Lt vieną kartą. Jis (A. K.) pasirašė kažkokius dokumentus su UAB „V. E.“, bet faktiškai viską tvarkė E. L., o UAB „S. V.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė. A. K. teigė, kad niekada nėra matęs G. P.. A. K. atvažiuodavo prie garažų (duomenys neskelbtini) tik tada, kai buvo atvežamos prekės, šios prekės būdavo išvežamos jam nedalyvaujant (21 b. t., 59-73 l.).
Kaltinamojo juridinio asmens UAB „V. E.“ atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, kad nepripažįsta UAB „V. E.“ kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo (19 b. t., 156-157 l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įtariamojo E. L. parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (21 b. t., 59-73 l.), kadangi iš 2008 m. liepos 30 d. išduoto mirties liudijimo AA Nr. 482150 matyti, kad E. L. mirė 2008 m. liepos 30 d. (13 b. t., 146 l.).
Įtariamasis E. L. (asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties) ikiteisminio tyrimo metu parodė ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad G. P. ir D. Š. pasiūlė jam nupirkti UAB „S. V.“, surasti asmenį, kuris galėtų eiti šios įmonės direktoriaus pareigas. Už įmonės UAB „S. V.“ akcijas N. K. dalį pinigų sumokėjo G. P., o dalį pinigų E. L. davė D. Š., kad E. L. galutinai atsiskaitytų su įmonės vadove. D. Š. pasakė pas kokią juristę nueiti, kad būtų sutvarkyti įmonės dokumentai. E. L. rado asmenį (A. K.), kuris sutiko eiti UAB „S. V.“ direktoriaus pareigas. D. Š. rado ofisą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, surašė sutartį dėl patalpų nuomos, kurią A. K. tik pasirašė, o E. L. nuvežė sutartį patalpų nuomotojui. UAB „S. V.“ turėjo verstis langų, durų montažu. G. P. buvo UAB „V. E.“ direktorius, ši įmonė vertėsi langų montavimu, jie įsigydavo langus iš Lenkijos. Realiai UAB „V. E.“ vadovavo D. Š.. Anot E. L., jis girdėjo D. Š. ir G. P. pokalbius, jeigu G. P. kažką pasakydavo, o tai nepatikdavo D. Š., pastarasis teigė, kad nebus taip, kaip sako G. P., kuris turėjo tik 20 proc. UAB „V. E.“ akcijų. E. L. parodė, kad D. Š. rasdavo prekių tiekėjus, susitardavo su jais telefonu dėl sutarčių sudarymo, o į susitikimus su tiekėjais siųsdavo E. L., kuriam parašydavo ant popieriuko, kur reikia važiuoti, liepdavo prisistatyti UAB „S. V.“ akcininku. Visos UAB „S. V.“ sutartys su tiekėjais buvo sudaromos su mokėjimo atidėjimu. Įmonės–tiekėjos atveždavo langus į sandėlį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 11b (garažus). D. Š. nurodydavo adresą, nes jis tiesiogiai bendraudavo su įmonių vadybininkais. E. L. nesitarė pats su niekuo, nes neišmano vadybos, yra suvirintojas, o D. Š. jam aiškindavo, ką ir kaip sakyti. Dalis langų buvo panaudoti UAB „S. V.“ objektuose, dalis – UAB „V. E.“. E. L. teigimu, visi pinigai už atsiskaitymus iš UAB „V. E.“ eidavo pas D. Š., G. P. gaudavo pinigus iš užsakovų, kuriems statė langus, atiduodavo D. Š.. Buvo tokia painiava, kad nebuvo aišku, ar UAB „V. E.“, ar UAB „S. V.“ imdavo langus. Jis (E. L.) matė, kaip G. P. atiduodavo pinigus D. Š., kuris mokėjo E. L. 2 000 Lt, 1 500 Lt, 3 000 Lt per mėnesį, taip pat pirkdavo E. L. kurą. D. Š. pastoviai kišenėje nešiojosi 15 000 Lt – 20 000 Lt, ištraukdavo juos ir paduodavo kažkiek E. L.. Pasak E. L., dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios UAB „S. V.“ dokumentai buvo išvežti, D. Š. sukrovė tuos dokumentus į E. L. džipą, tuo metu buvo atvažiavęs ir G. P., jie visi trys nešiojo dėžes su UAB „S. V.“ dokumentais, kurie buvo nuvežti į UAB „V. E.“ ofisą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Paskui D. Š. ir G. P. pervežė tuos dokumentus be E. L. į sandėlį – garažą, esantį Vilniuje, Vilkpėdės g. Tada prasidėjo kalbos dėl to, kaip sunaikinti tuos dokumentus. D. Š. ir G. P. prašė visą laiką E. L. sunaikinti tiek UAB „S. V.“, tiek UAB „V. E.“ dokumentus (13 b. t., 117-119 l.).
2008 m. birželio 3 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams nuvažiavus kartu su E. L. į Vilkpėdės g. 6A, Vilniuje esantį garažą (prie garažo Nr. 30), E. L. parodė, kad G. P. ir D. Š. laiko šiame garaže UAB „S. V.“ dokumentus (13 b. t., 12-17 l.).
2008 m. birželio 19 d. akistatos protokole nurodyta, kad atlikus įtariamojo E. L. ir D. Š. akistatą, E. L. parodė, kad UAB „S. V.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „P. O.“) jam pasiūlė nupirkti G. P., tačiau realiai šiai įmonei vadovavo D. Š., kuris telefonu tarėsi su įvairiomis įmonėmis dėl sutarčių sudarymo, kompiuteriu sudarinėjo sutarčių projektus (tarp jų su tokiomis įmonėmis kaip UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „A. U.“, UAB „L.C.“, UAB „A.“, UAB „E.“). Tačiau D. Š. nesutiko su šiais E. L. parodymais (13 b. t, 124-126 l.). 2008 m. birželio 25 d. papildomos apklausos metu E. L. patvirtino akistatos su D. Š. metu pateiktus parodymus, be to, nurodė, kad D. Š., skambindamas tiekėjams, prisistatydavo A. K. vardu, užsakinėjo langus, žinodamas, kur juos realizuos. UAB „V. E.“ darbuotojai nuvažiuodavo pas užsakovus, kuriuos surasdavo D. Š. arba G. P., išmatuodavo langus ir pagal tuos išmatavimus vėliau D. Š. užsakydavo langus UAB „S. V.“ vardu iš kitų tiekėjų. D. Š. nepatvirtino šių E. L. parodymų (13 b. t., 124-126 l.).
2008 m. birželio 25 d. akistatos protokole užfiksuota, kad atlikus E. L. ir G. P. parodymus, E. L. parodė, kad G. P. pasiūlė jam įsigyti bendrovę UAB „S. V.“. G. P. ir D. Š. susitarė, kad šios įmonės akcininku taps E. L., kuris suras direktorių, formaliai vadovaujantį minėtai įmonei. Realiai UAB „S. V.“ direktoriumi buvo D. Š.. E. L. teigimu, iš bendrovių „L.C.“, UAB „A.U.“, UAB „L.“, UAB „E.“ įsigyti langai ir durys buvo realizuojami objektuose ir klientams, kuriuos surasdavo D. Š.. G. P. nepatvirtino šių E. L. parodymų (13 b. t.,131-134 l.).
2008 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui UAB „G.“ vadovui E. S., buvo apžiūrėtos minėtos patalpos, apžiūros metu, be kita ko, rasti juodos spalvos polietileniniai maišai, kuriuose sudėti įvairūs buhalteriniai ir kiti UAB „E.“, UAB „V.G.“, UAB „S. V.“ dokumentai (5 b. t., 20-21 l.).
2008 m. birželio 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. L. pateikė savo iniciatyva dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tarp jų šiuos dokumentus: 5 vnt. popieriaus lapelių užrašams su įvairiais ranka padarytais įrašais; 2 vnt. A4 formato balto popieriaus lapus su ranka padarytais išrašais, 1 vnt. popieriaus lapas iš darbų kalendoriaus 2007 m. kovo 6 d. su ranka padarytais užrašais: “UAB “P.O.” 3000157054 2005 lapkričio 18 d. paž Nr. 085323 Buveinė D. P. 26-2 Kaina 1700 Lt., (duota 100 Lt) +400 Lt sąskk. (duomenys neskelbtini) N. K. a/k. (duomenys neskelbtini) (13 b. t., 23-28 l.).
2011 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2008 m. birželio 4 d. įtariamojo E. L. pateikti daiktai ir dokumentai, tarp jų: 2 vnt. A4 formato balto popieriaus lapai: lapas Nr. 1 su ranka padarytais įrašais: „V.“ (ATSISPAUSTI DVI SUTARTIES KOPIJAS), Meistrų g. 9 (Evaldas (duomenys neskelbtini)) pagaminti iki rugsėjo 15 d. Gaminti iš „Tyzen“ profilio. Specifikaciją duos V.“; lapas Nr. 2 su užrašais: „O.“, prekės stogo dangos, kredito limitas nėra, avansas 30 proc.: „E.P.“, prekės šildymo įranga, kredito limitas nėra, avansas sutartinis; „L.C.“, prekės langai, kredito limitas 30.000, avansas virš 30 000 Baigta; „A.U.“, prekės šarvo durys, kredito limitas nėra, avansas nėra; „L.“ prekės stat.med, kredito limitas nėra, avansas nėra“. (13 t., 62 – 63 l.); 5 vnt. popieriaus lapelių užrašams su įvairiais ranka padarytais įrašais: lapelis Nr. 3 su užrašais: Viktoras „A.“, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lina „LC“ ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); lapelis Nr. 4 su užrašais: Savanorių pr. 22, (duomenys neskelbtini), Viktoras „A.“ „Tiks langai“; lapelis Nr. 5 su užrašais: „L.C.“, Lina 864310000, Bus pastoviai; lapelis Nr. 6 su užrašais Dainius (duomenys neskelbtini), Savanorių pr. 159A, „E.P.“; lapelis Nr. 7 su užrašais: Gamintojas V. Bus 09.15. (13 t., 64 l.); 1 vnt. popieriaus lapas iš darbų kalendoriaus 2007 m. kovo 6 d. su ranka padarytais užrašais: “UAB “P. O.” 3000157054 2005 lapkričio 18 d. paž Nr. 085323 Buveinė D. P. 26-2 Kaina 1700 Lt., (duota 100 Lt) +400 Lt sąskk. (duomenys neskelbtini) N. K. a/k. (duomenys neskelbtini) (13 t., 65 l.; 93-97 l.).
2009 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2139 (09) nurodyta, kad A4 formato balto popieriaus lape (pažymėtame viršutiniame dešiniajame kampe Nr. 1) rankraštinius įrašus „ „V.“, Meistrų g. 9 (Edvardas (duomenys neskelbtini) pagaminti iki rugsėjo 15 d. Gaminti iš „Tyzen“ profilio. Specifikaciją duos „V.“ “ parašė D. Š.; kad A4 formato balto popieriaus lape (pažymėtame viršutiniame dešiniajame kampe Nr. 2) rankraštinius įrašus „ „Oreo“, stogo dangos, „E.P.“, šildymo įranga, „L.C.“, langai „A.U.“, šarvo durys; „L.“ prekės stat.med“ parašė D. Š.; kad balto popieriaus lapelyje (pažymėtame viršutiniame dešiniajame kampe Nr. 3) rankraštinius įrašus „Viktoras „A.“, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lina „LC“ ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)“ parašė D. Š.; kad oranžinio popieriaus lapelyje (pažymėtame viršutiniame dešiniajame kampe Nr. 4) rankraštinius įrašus „Savanorių pr. 22, (duomenys neskelbtini), Viktoras „A.“ „Tiks langai“ “ parašė D. Š.; kad balto languoto popieriaus lapelyje (pažymėtame viršutiniame dešiniajame kampe Nr. 5) rankraštinius įrašus „ „L.C.“, Lina 864310000, Vytauto pr. 60. Bus pastoviai“ parašė D. Š.; kad balto popieriaus lapelyje (pažymėtame viršutiniame dešiniajame kampe Nr. 6) rankraštinius įrašus „Dainius (duomenys neskelbtini), Savanorių pr. 159A, „E.P.““ parašė D. Š.; kad balto popieriaus lapelyje (pažymėtame viršutiniame dešiniajame kampe Nr. 7) rankraštinius įrašus „Gamintojas V. Bus 09.15.“ parašė D. Š.; kad rankraštinius įrašus darbo kalendoriaus 2007-03-06 dienos lape parašė D. Š. (12 b. t., 155-165 l.).
Liudytoja N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų, 2007 m. pardavė 2005 m. jos įsteigtą įmonę, kurios pavadinimas „S. V.“. Galėjo būti, kad įmonės pavadinimas buvo kitoks, o pervadinta ji buvo vėliau po pardavimo. Liudytojos teigimu, ji matė G. P. vieną kartą, tačiau jos įmonę įsigijo E. L.. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti N. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai apie tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d. ji savo vardu įsteigė įmonę UAB „Primus operatus“, nes norėjo užsiimti veikla, susijusia su langų montavimu, pradėjo eiti minėtos įmonės direktorės pareigas. vėliau 2007 m. taip ir nepradėjusi veiklos, ji apsigalvojo ir nutarė šią įmonę parduoti. Kažkas iš pažįstamų rekomendavo jai G. P., kaip asmenį, kuriam galima pasiūlyti nupirkti šitą įmonę. Liudytojos teigimu, ji paskambino G. P. ir pasakė, kad nori parduoti savo įmonę, bet jis vėliau parekomendavo liudytojai E. L., kaip asmenį, kuris norėjo nusipirkti minėtą įmonę. 2007 m. liepos mėn. jai paskambino E. L., su kuriuo ji susitarė dėl susitikimo. Šio susitikimo metu buvo pasirašyta UAB „P.O.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytoja perdavė E. L. visus parduotos įmonės dokumentus ir antspaudą, o jis sumokėjo jai 1 500 Lt. Pasak liudytojos, ji susitarė su E. L., kad jis užregistruos visus pakeitimus „Registrų centre“ (10 b. t., 142-143 l.). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino šiuos savo parodymus (20 b. t., 118-125 l.).
2007 m. kovo 6 d. UAB „V. E.“ prašyme UAB „Creditreform Lietuva“ administracijai prašoma atlikti UAB „P. O.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išsamų patikrinimą per 4 darbo dienas; informaciją apie įmonę pateikti el. p.:deivis@eurobustas.com; iškilus klausimams skambinti telefonu (duomenys neskelbtini) (Deivis). Prašymas pasirašytas UAB „V. E.“ direktoriaus G. P. vardu (6 b. t., 11 l.).
Liudytoja J. R. parodė, kad prisimena Lučkovskio pavardę, ji dirbo įmonėje „V.“ teisininke, rengė teisinius dokumentus, susijusius su įmonės steigimu. Liudytojos teigimu, ji prisimena įmonę „S. V.“, rengė jai įstatus, taip pat buvo pakeistas šios įmonės pavadinimas, veikla ir direktorius. Liudytoja iš dalies pamena „E.“, nes taip pat buvo keičiamas šios įmonės pavadinimas, dėl ko ji vieną kartą buvo pas notarę. Liudytoja teigė, kad nepažinojo asmeniškai nieko iš nurodytų įmonių, dėl „E.“ į ją kreipėsi įmonės direktorius, įgaliojimą veikti ji gaudavo iš direktoriaus, jei G. P. buvo „E.“ direktorius, vadinasi, įgaliojimą gavo iš jo (20 b. t., 42-48 l.).
Liudytoja L. L. parodė, kad ji vieną kartą matė G. P., kitų kaltinamųjų nepažįsta. Ji pasirašė raštą, kuriuo pirko įmonės akcijas. Dokumentus dėl akcijų pirkimo jai atnešė E. L., kuris paprašė jos pasirašyti. Ji pasirašė tuos dokumentus, kadangi gerai pažinojo E. L. ir pasitikėjo juo. Liudytojos teigimu savo parašu ji patvirtino, jog perka UAB „V. E.“ akcijas. Liudytoja nurodė, kad E. L. sakė, jog G. P. prašo jo surasti žmogų, kuriam galėtų parduoti UAB „V. E.“ akcijas, ji nemokėjo jokių pinigų už akcijas, jai nebuvo paliktas nei vienas sutarties egzempliorius (20 b. t., 118-125 l.).
2007 m. liepos 11 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre duomenimis, įgaliotos J. R. vardu buvo pateiktas UAB „P.O.“ prašymas dėl akcininko E. L. įregistravimo juridinių asmenų registre (9 b. t., 6-29 l.). 2008 m. vasario 28 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre duomenimis, įgaliotos J. R. vardu buvo pateiktas UAB „V. E.“ prašymas dėl akcininkės L. L. įregistravimo juridinių asmenų registre (9 b. t., 197-202 l.). Iš 2008 m. kovo 4 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad G. P. įregistruotas UAB „V. E.“ vadovu nuo 2006 m. liepos 3 d.; kaip vienintelė įmonės akcininkė nurodyta L. L., kuri įregistruota juridinių asmenų registre kaip UAB „V. E.“ akcininkė nuo 2008 m. kovo 4 d. (9 b. t., 203-206 l.).
Liudytojas E. S. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik G. P., kuris vienu metu klausė jo, ar liudytojas gali išnuomoti kokias nors patalpas. Liudytojas turėjo garažą (duomenys neskelbtini), 29 korpuse, vieną raktą buvo davęs G. P.. Liudytojas matė G. P. prie garažo kelis kartus, paskui matė ten kažkokį jauną vaikiną, garaže buvo kažkokie langai, aparatūra, brangūs įrankiai (21 b. t., 40-45 l.).
2008 m. birželio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, E. S. atpažino G. P. kaip asmenį vardu Gintautas, kuris 2008 m. vasario mėn. į UAB „Greitista“ garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-29, sudėjo savo daiktus: dokumentus, kopijavimo aparatą, baldus ir kt. daiktus (5 b. t., 4-5 l.).
2008 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, E. S. atpažino D. Š., kaip asmenį, kuris kartu su G. P. atvažiuodavo į garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (5 b. t.,11-13 l.).
2008 m. birželio 25 d. asmens parodymo protokolo duomenimis, E. S. atpažino E. L. kaip asmenį, kuris atvažiuodavo kartu su G. P. į jo išnuomotą garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (5 b. t., 7-9 l.).
Liudytoja E. V. parodė, kad tvarkė buhalterinę apskaitą įmonėje UAB „S. V.“ apie tris savaites, bet vėliau šios įmonės atstovai dingo, neatsiliepė telefonu, todėl ji nutraukė su šia įmone paslaugų teikimo sutartį. Visus reikalus, susijusius su šia įmone liudytoja tvarkė per E. L., nebendravo su A. K.. Pasak liudytojos, jai nebuvo pateikti jokie UAB „S. V.“ buhalteriniai dokumentai, išskyrus darbo sutartis, kurias ji perdavė į Sodrą (19 b. t., 206-212 l.).
Iš 2009 m. liepos 9 d. specialisto išvados „Dėl UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ ūkinės – finansinės veiklos“ Nr. 5-1/142 matyti, kad tyrimui buvo pateiktos 5 PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis buvo įforminti UAB „S. V.“ paslaugų ir prekių pardavimai UAB „V. E.“ iš viso už 240 180 Lt. Pagal tyrimui pateiktus pinigų mokėjimo dokumentus, UAB „V. E.“ sumokėjo UAB „Statybų vadovai“ už plastikinius langus ir konstrukcijas, kietus kuro katilus, židinį, bei už langų montavimą, iš viso 49 691,54 Lt. Nustatyta, kad UAB „V. E.“ pagal UAB „S. V.“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras nesumokėjo bendrovei iš viso 190 488,46 Lt, iš jų dalį už pirktas prekes, o dalį už atliktas paslaugas (7 b. t., 13 – 22 l.).
2014 m. sausio 3 d. specialisto išvados Nr. 5/1-1 duomenimis, pagal 2007 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SV Nr. 1005 ir 2007 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SV Nr. 1010, UAB „V. E.“ ir „S. V.“ nupirko plastikinius langus, konstrukcijas, 4 kieto kuro katilus, židinį, už ką buvo apmokėta iš dalies 10 326,74 Lt, šis apmokėjimas už prekes įtrauktas į UAB „V. E.“ 2007 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą Nr. 21 ir 2007 m. gruodžio 29 d. avanso apyskaitą Nr. 23. Prekių pirkimas pagal PVM sąskaitą faktūrą SV Nr. 1005 apskaitytas UAB „V. E.“ registre „Pirkimai, PVM už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2007-10-31“, o prekių pirkimas pagal PVM sąskaitą faktūrą SV Nr. 1010 apskaitytas bendrovės „V. E.“ registre „Pirkimai, PVM už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2007-11-30“. Specialistui tyrimui atlikti buvo pateiktas UAB „V. E.“ registras „Sąskaitos 4431 apyvarta pagal klientus“ užpildytas už 2007 m. spalio mėnesį, vėlesnio laikotarpio „Sąskaitos 4431 apyvarta pagal klientus“ registrai tyrimui atlikti nepateikti , todėl nustatyti kaip lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. bendrovės minėtame apskaitos registre buvo apskaityti atsiskaitymai su UAB „S. V.“ nėra galimybės. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nenustatyta, kad UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ tarpusavyje turėjo kitų ūkinių santykių nei nurodyta 2007 m. rugpjūčio 30 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. Rangos sutartyse Nr. R4 ir Nr. 07/09/18-001, bei PVM sąskaitose-faktūrose SV1003, SV1005, SV1010, SV1011 ir SV 1018; kad UAB „V. E.“ pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus UAB „S. V.“ už PVM sąskaitose-faktūrose SV1003, SV1005, SV1010, SV1011 ir SV 1018 nurodytus atliktus pardavimus ir suteiktas paslaugas turėjo sumokėti 240 180 Lt; UAB „V. E.“ į UAB „S. V.“ kasą pagal kasos pajamų orderius įmokėjo 49 691,54 Lt; UAB „V. E.“ pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus liko skolingas UAB „S. V.“ už minėtose sąskaitose – faktūrose nurodytus atliktus pardavimus ir suteiktas paslaugas 190 488,46 Lt (240 180-49 691,54).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, specialistas V. K. parodė, kad šioje byloje jis parengė dvi specialisto išvadas dėl UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ buhalterinių dokumentų, nurodė, kad vertino tik jam pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Pasak specialisto, tyrimui buvo pateikta ne visa UAB „S. V.“ buhalterinė apskaita, jis negalėjo atsakyti į klausimą, ar UAB „S. V.“ veikė realiai.
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „V. E.“ montuotoju trumpą laiką. Įmonės direktoriumi buvo G. P.. Liudytojas pažįsta D. Š. iš matymo, mano, kad jis buvo aukščiau už direktorių, sprendė apie tai iš kalbos. Liudytojas parodė, kad jis nežino įmonės „S. V.“ (20 b. t., 42-48 l.).
Liudytojas V. P. parodė, kad jis pažįsta A. K., dirbo pas jį įmonėje, montuodamas langus, vieną kartą jam teko iškrauti langus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. – 2007 m. spalio 15 d. dirbo UAB „S. V.“ montuotoju. Šios įmonės direktoriumi buvo A. K., E. L. jis nepažįsta, nežino, ar jis dirbo UAB „S. V.“. Pasak liudytojo, vieną kartą A. K. paprašė jo padėti iškrauti langus į garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) tačiau liudytojas nežino, kokios įmonės šie langai buvo. Liudytojo teigimu, jis nepažįsta G. P., D. Š. ir E. L. (10 b. t.,160-161 l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, jog tvirtina šiuo savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (20 b. t.,118-125 l.).
Liudytojas S. S. parodė, kad dirbo UAB „V. E.“, pažįsta G. P. (direktorių) ir D. Š. (įmonės akcininko A. Š. sūnų). Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, t. y. kad jis E. L. nurodymu montavo langus Žirmūnų mikrorajone, G. P. nurodymu – privačiuose butuose 2 kartus. Liudytojo teigimu, 2006 m. jis įkūrė UAB „V. E.“, kuri anksčiau vadinosi „A.“, tačiau pardavė šią įmonę pažįstamam A. T.. Pastarasis pardavė šią įmonę G. P.. Liudytojas teigė, kad tuo metu, kai įkūrė šią įmonę, jis nepažinojo nei G. P., nei E. L., nei D. Š. (11 b.t., 43 l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (20 b. t., 118-125 l.).
Liudytojas V. Ž. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų, norėjo įmontuoti namuose plastikinius langus, rado pašto dėžutėje skelbimą, kad įmonė gamina langus ir duris, taiko dideles nuolaidas. Liudytojui susitarus su įmonės atstovu, atvyko žmogus, išmatavo duomenis, po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad atveš langus. Sutartu laiku atvyko įmonės atstovai ir sumontavo langus, už kuriuos liudytojas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Liudytojas nurodė, kad paskui jam paskambino tyrėja iš Vilniaus ir pasakė, kad atvyks apžiūrėti tų langų. Atvykusi moteris įsitikino, kad langai yra tos firmos, iš kurios liudytojas užsakė langus. Liudytojas parodė, kad gyvena Druskininkuose, nežino, iš kur atvyko įmonės, kuri gamino jam langus, žmonės, jis pasirašė su jais kažkokią sutartį, keitė dvejas balkono duris ir 7 langus (20 b. t., 118-125 l.).
Iš Sutarties Nr. 2232, sudarytos tarp R. D. ir UAB „V. E.“ dėl langų pagaminimo ir sumontavimo matyti, kad UAB „V. E.“ ir R. D. susitarė, kad pardavėjas (UAB „V. E.“) įsipareigoja pagaminti, sumontuoti pagal Pirkėjo (R. D.) užsakymą ir jam perduoti nuosavybes teise priklausančias sutarties Specifikacijoje numatytas prekes Pirkėjo nuosavybėn, o Pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka (2 b. t., 93 l.). 2011 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad UAB „V. E.“ sutarties NR. 2232 kitoje pusėje skiltyje „Specifikacija“ yra langų brėžiniai, kurie visiškai atitinka langų brėžinius, esančius UAB „E.“ prie pareiškimo pateiktoje užsakymo Nr. KM18750 2007 m. spalio 3 d. specifikacijoje, lapo apačioje skiltyje „Pardavėjas“ yra parašas ir UAB „V. E.“ antspaudas, skiltyje „Pirkėjas“ nurodytas R. D. (2 b. t., 94-97 l.).
Iš 2007 m. rugsėjo 28 d. UAB „V. E.“ sutarties Nr. 1232, sudarytos tarp UAB „V. E.“ ir V. O. matyti, kad UAB „V. E.“ ir R. D. susitarė, kad pardavėjas (UAB „V. E.“) įsipareigoja pagaminti, sumontuoti pagal Pirkėjo (V. O.) užsakymą ir jam perduoti nuosavybes teise priklausančias sutarties Specifikacijoje numatytas prekes Pirkėjo nuosavybėn, o Pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka (2 b. t., 112 – 113 l.). 2011 m. lapkričio 31 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus UAB „V. E.“ sutartį Nr. 1232, nustatyta, kad sutarties skiltyje „Specifikacija“ yra langų brėžiniai, kurie visiškai atitinka langų brėžinius, esančius UAB „E.“ prie pareiškimo pateiktoje užsakymo Nr. KM 18750 2007-10-03 specifikacijoje 16 l. (2 b. t., 114 – 117 b. l.).
Liudytojas O. R. parodė, kad jis yra privatus detektyvas, kad į jo įmonę kreipėsi dvi bendrovės „E.“ ir „V.“, siekdamos atgauti skolą iš UAB „S. V.“. Liudytojo teigimu, jo įmonė pradėjo privatų tyrimą dėl sukčiavimo. Dėl UAB „S. V.“ veiklos yra atsakingas E. L.. A. K. buvo įtrauktas E. L. į tą veiklą, nes A. K., atvykęs į privataus detektyvo biurą paaiškino, kad jis tik pasirašydavo, kur jam buvo nurodoma, bet už tai negaudavo jokios naudos. Pasak liudytojo, vėliau į jo įmonę kreipėsi ir kitos įmonės (kurios parduodavo langus, duris ir kitą analogišką produkciją) dėl UAB „S. V.“ veiklos (20 b. t., 118-125 l.).
Liudytoja D. D. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. 2007 m. dirbo civilinio ieškovo „A.U.“ įmonėje direktore. Tuo metu gavo užsakymą dėl durų pagaminimo, pristatė prekes, tačiau su jais nebuvo atsiskaityta. Sutartis buvo sudaryta elektroniniu paštu, su UAB „S. V.“ bendravo per direktorių A. K., kurio liudytoja nebuvo mačiusi. UAB „S. V.“ liko nesumokėję 32 000 Lt. Pasak liudytojos, vairuotojas nuvežė prekes užsakovams ir iškrovė jas kažkokiame garaže, kuris galėjo būti (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Buvo pasirašyti visi būtini dokumentai (sąskaitos-faktūros, važtaraščiai). Liudytoja parodė, kad kai UAB „S. V.“ neatsiskaitė su UAB „A.U.“ laiku, ji skambino į UAB „S. V.“, tačiau telefonu niekas neatsiliepė. Liudytoja bandė skambinti kitą dieną, tačiau ir tuomet niekas neatsiliepė, daugiau su šia įmone nepavyko susisiekti. UAB „A.U.“ siuntė priminimus UAB „S. V.“ dėl atsiskaitymo, tačiau skola nebuvo sumokėta, dėl to UAB „A.U.“ kreipėsi į privačius detektyvus (20 b. t., 118-125 l.).
Liudytojas D. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dirba UAB „E.P.“ direktoriumi, bei „Nauja šiluma“ departamento direktoriumi. Jis bendradarbiavo pagal sutartį su įmone „S. V.“, kuri užsakė prekes (šildymo įranga, katilai ir krosnelė), sumokėjo avansą, bet likusios sumos nesumokėjo. Po to UAB „S. V.“ atstovai prapuolė, dėl ko UAB „E.P.“ kreipėsi į teismą, buvo priimtas teismo sprendimas, liko nesumokėta 37 830,03 Lt skola. Liudytojo teigimu, jis telefonu bendravo su UAB „S.V.“ projektų vadovu Aurimu, taip pat matė šios įmonės atstovą Edgarą. UAB „S.V.“ užsakytas prekes nuvežė į sandėlį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (krosnelę UAB „S.V.“ atstovai paėmė patys). Kai UAB „S. V.“ neatsiskaitė, bendravo su Edgaru, kuris (skambinant jam telefonu) neatsiliepė, tačiau parašė žinutę, kad UAB „E.P.“ palauktų pinigų, bet paskui ir jis dingo. Liudytojas nurodė, kad UAB „S.V.“ buveinė buvo Kalvarijų g., kur liudytojas buvo nuvažiavęs, tačiau ten nieko nerado, sužinojo, kad ši įmonė iš minėtų patalpų Kalvarijų g. išsikėlė, nes nemokėjo nuomos mokesčio (19 b. t., 206-212 l.).
Liudytojas V. V. parodė, kad dirbo UAB „A.“, nepažįsta kaltinamųjų, prisimena, kad gavo pasiūlymą iš UAB „S. V.“, nes jie ieškojo tiekėjų. Jis susitarė susitikti su UAB „S. V.“ atstovu. Į susitikimą atvyko vyras vardu Edgaras. Jie pasitarė ir sudarė sutartį dėl UAB „A.“ langų platinimo. Kitą dieną atvyko atsakingas asmuo su sutartimi, kurioje buvo UAB „S. V.“ direktoriaus parašas, paskui buvo pateikti užsakymai. Vienas užsakymas buvo dėl 25 durų 15 000 Lt dydžio sumos, kitą kartą buvo panašus užsakymas. Kai atėjo atsiskaitymo laikas, liudytojas paskambino Edgarui, tačiau pastarasis atsiuntė žinutę, jog yra ne Lietuvoje. Vėliau liudytojas paskambino UAB „S. V.“ direktoriui, pasakė, jog vėluojama atsiskaityti už duris, tačiau direktorius teigė, kad už viską yra atsakingas Edgaras. Tačiau pastarasis neatsiliepė daugiau telefonu. Liudytojo teigimu, jis bandė kontaktuoti su UAB „S. V.“ 2-3 mėnesius, ieškojo jų, bet jam nepavyko jų surasti, skambino ir UAB „S. V.“ direktoriui, ir Edgarui (20 b. t., 118-125 l.).
Liudytojas T. D. parodė, kad įvykių metu jis dirbo UAB „L.“, o UAB „S. V.“ pirko iš UAB „L.“ medžiagas. UAB „S. V.“ parašė jiems pasiūlymą, kad nori pirkti UAB „L.“ medžiagas, atsiuntė sutartį elektroniniu paštu, tačiau paskui UAB „S. V.“ liko skolingi apie 5 000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad: 2007 m. rugsėjo mėn. liudytojui paskambino vyras ir pasakė, jog jam reikia vatos stogui. Liudytojas pasiūlė tam vyrui mineralinę vatą, jie susiderėjo dėl kainos. Vyras atvyko į UAB „L.“ (Alytus) 2007 m. rugsėjo 21 d. išnuomotu automobiliu. Iš UAB „L.“ sandėlio į to vyro automobilį buvo pakrauta vata, vyrui buvo išrašyta sąskaita-faktūra 5 550,16 Lt sumai. Pastarasis paėmė vatą, pasirašė ant sąskaitos-faktūros, sutartį (nes prieš tai turėjo tik „faksinį“ pasirašytą sutarties variantą), uždėjo UAB „S. V.“ antspaudą, pasirašė vieną egzempliorių bei išvažiavo. Kažkur po savaitės šis vyras dar kartą paskambino UAB „L.“ ir prašė kažkokių statybinių medžiagų, tačiau liudytojas atsisakė suteikti šias prekes, nes buvo viršytas leistinas neapmokėtas kreditas. Skambinęs vyras pasakė, kad sumokės, bet nustatytu terminu nesumokėjo, o 2007 m. spalio 31 d. faksu atsiuntė garantinį raštą dėl apmokėjimo, tačiau skola taip ir nebuvo sumokėta, todėl UAB „L.“ kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš UAB „S. V.“ (1 b. t., 96-97 l.). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas T. D. atpažino E. L. kaip asmenį, kuris 2007 m. rugsėjo 21 d. paėmė iš UAB „L.“ 50 rulonų vatos, pasirašė sutartį UAB „S. V.“ vardu (1 b. t., 104-106 l.). teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (20 b. t., 182-184 l.).
Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba statybininkų rengimo centre ūkio reikalų vadovu, 2007 m. taip pat dirbo ten. 2007 m. centras keitė langus valgykloje, todėl jie iš pradžių sudarė sutartį su UAB „V. E.“, tačiau jie neįvykdė įsipareigojimų, todėl buvo sudaryta sutartis su UAB „S. V.“. Liudytojo teigimu, pas jį atvyko G. P. ir pasakė, kad jie perima neįvykdytus įsipareigojimus, todėl buvo sudaryta nauja sutartis. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad iš pradžių buvo pasirašyta sutartis su UAB „S. V.“, atvyko šios įmonės vadybininkas, kuris atvežė liudytojui paruoštą ir direktoriaus A. K. pasirašytą sutartį dėl paslaugų teikimo, po sutarties pasirašymo į UAB „S. V.“ sąskaitą buvo pervesta 9 000 Lt suma. Langai turėjo būti sumontuoti per vieną mėnesį, tačiau įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, liudytojas laukė iki 2008 metų pradžios, pradėjo skambinti UAB „S. V.“ vadybininkui. 2008 m. vasario mėn. pas liudytoją atvažiavo minėtas vadybininkas su UAB „V. E.“ direktoriumi, kurie paaiškino, kad UAB „V. E.“ perima visus UAB „S. V.“ įsipareigojimus. Tada buvo pasirašytas 2008 m. vasario 7 d. suderinimo aktas tarp VšĮ „Vilniaus statybininkų rengimo centras“, UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“, o pastaroji įmonė 2008 m. vasario pabaigoje pristatė ir sumontavo langus, kuriuos turėjo sumontuoti UAB „S. V.“ (4 b. t., 114-116 l.). Liudytojas parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (20 b. t., 182-184 l.).
Liudytojas R. J. parodė, kad dirbo 2007 m. UAB „L.C.“ montuotoju, kad direktorės prašymu atpažino šios įmonės langus Šiaurės miestelyje, Vilniuje (21 b. t., 35-36 l.).
Liudytoja L. B. parodė, kad ji dirbo UAB „L.C.“ ir UAB „E.“, tai buvo giminingos įmonės, kurios priklausė vienam savininkui. Pasak liudytojos, ji dirbo darbą, susijusį su langų pardavimu. Pas juos buvo atvykęs UAB „S. V.“ savininkas, sakė, kad jiems reikia langų, paskui elektroniniu paštu atsiuntė sutartį. Elektroniniu paštu buvo suderinta kaina, persiųsta sutartis. Langai buvo pagaminti ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Iš viso buvo patvirtintos dvi langų partijos, už kurias nebuvo atsiskaityta. UAB „S. V.“ direktorius išrašė garantinį raštą dėl atsiskaitymo. Liudytojos teigimu, UAB „S. V.“ neatsiskaičius už langus, jos įmonė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo civilinio proceso tvarka, tačiau paaiškėjus, kad skolos neįmanoma atgauti tokiu būdu, kreipėsi į privačius detektyvus (21 b. t., 40-45 l.).
Civilinio ieškovo UAB „I.“ (buvęs IĮ „O. B.“) atstovas parodė, kad ši įmonė, suteikusi prekes UAB „S. V.“, tačiau UAB „S. V.“ neatsiskaitė. Prekės buvo atvežtos į Vilnių, (duomenys neskelbtini) Prekes priėmė E. L. ir dar kažkokie vaikinai, liudytojas skambino E. L., bet jis neatsiliepė, dingo ir su IĮ „O. B.“ nebuvo atsiskaityta (21 b. t., 59-73 l.).
Civilinio ieškovo UAB „V.“ atstovas E. A. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. gavo užklausimą dėl langų pagaminimo, UAB „V.“ atliko paskaičiavimus ir išsiuntė juos užsakovui. Po to atvyko UAB „S.V.“ direktorius A. K., su kuriuo 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta sutartis. Sutartimi buvo sutarta pagaminti langus nesumokėjus avanso. UAB „V.“ pagamino langus, 2007 m. rugsėjo pabaigoje atvažiavo užsakovai, paėmė langus, pasirašė sąskaitą, bet vėliau jie dingo. UAB „S. V.“ liko skolingi 31 700 Lt. Civilinio ieškovo atstovas parodė, kad buvo kreiptasi į teismą dėl skolos iš UAB „S. V.“ priteisimo, bet skola kol kas neišieškota (20 b. t., 42-48 l.).
2007 m. spalio 8 d. garantiniame rašte – suderinimo akte nurodyta, kad UAB „S. V.“ garantuoja UAB „L.C.“ apmokėjimą už produkciją pagal PVM sąskaitą – faktūrą KJR0710040 2007 m. spalio 29-31 d, už gaminius, planuojamus pristatyti 2007 m. spalio 17-19 d.; galutinis apmokėjimas planuojamas 2007 m. lapkričio 7-9 d. (2 b. t., 49 l.). 2007 m. spalio 30 d. UAB „S. V.“ pranešime Nr. 07-10-30-001 nurodyta, kad UAB „S. V.“ garantuoja apmokėjimą UAB „V.“ pagal pateiktas ir vėluojamas apmokėti sąskaitas-faktūras iki 2007 m. lapkričio 20 d. (1 b. t., 19 l.). 2007 m. spalio 30 d. UAB „S. V.“ pranešime Nr. 07-10-30-001 nurodoma, kad UAB „S. V.“ garantuoja UAB „A.U.“ apmokėjimą pagal pateiktas ir vėluojamas apmokėti PVM sąskaitas – faktūras iki 2007 m. lapkričio 20 d. (1 b. t., 108 l.). 2007 m. spalio 30 d. UAB „S. V.“ pranešime Nr. 07-10-30-001 nurodoma, kad UAB „S. V.“ garantuoja UAB „E.P.“ apmokėjimą pagal pateiktas ir vėluojamas apmokėti PVM sąskaitas – faktūras iki 2007 m. lapkričio 20 d. (3 b. t., 192 l.).
2008 m. sausio 17 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartyje (civilinėje byloje Nr. L2-18344-619/2007) konstatuota, kad kreditoriaus (UAB „V.“) pareiškimas ir kiti teismo siunčiami skolininkui (UAB „S. V.“) dokumentai buvo siunčiami kreditoriaus nurodytu skolininko buveinės adresu – Kalvarijų g. 131, Vilniuje, tačiau nebuvo įteikti. Procesiniai dokumentai grąžinti teismui su nuoroda, jog nurodytu adresu adresato nėra. (1 t., 23 l.).
Iš 2009 m. liepos 9 d. specialisto išvados „Dėl UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ ūkinės – finansinės veiklos“ Nr. 5-1/142 matyti, kad tyrimui buvo pateikti dokumentai iš UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „ASG – Unit“, UAB „L.C.“, UAB „E.“, UAB „A.“, UAB „E.P.“, IĮ „O. B.“, pagal kuriuos nustatyta, kad UAB „S. V.“ šioms įmonėms už prekes ir paslaugas nesumokėjo 212 559,23 Lt (UAB „V.“ – 31 047,39 Lt, UAB „L.“ – 5 550,16 Lt, UAB „A.U.“ – 31 550 Lt, UAB „L.C.“ – 30 000 Lt, UAB „E.“ – 40 227,58 Lt, UAB „A.“ – 16 955,95 Lt, UAB „E.P.“ – 37 820,03 Lt, IĮ „O. B.“ – 19 408,12 Lt) (7 b. t., 13-22 l.).
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, 2007 m. liepos 9 d. įsigijo iš N. K. UAB „P. O.“, kad šis asmuo paskyrė išteisintąjį A. K. šios įmonės direktoriumi nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d., o 2007 m. rugpjūčio 9 d. VĮ „Registrų centras“ buvo užregistruotas naujas šios įmonės pavadinimas „S. V.“. 2007 m. rugsėjo 17 d. – lapkričio 16 d. laikotarpiu išteisintajam A. K. būnant UAB „S. V.“ direktoriumi, šios bendrovės vardu buvo įgytos prekės su mokėjimo atidėjimu iš įmonių UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „A.U.“, UAB „L.C.“, UAB „E.P.“, UAB „A.“, IĮ „O. B.“, UAB „E.“, bendra įsigytų prekių vertė – 212 559,23 Lt, už prekes nebuvo atsiskaityta visa apimtimi. Be to, byloje neginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad išteisintieji G. P. ir D. Š. dalyvavo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, perkant iš N. K. UAB „P. O.“ 100 proc. akcijų, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, gaudavo iš kaltinamojo D. Š. nurodymus dėl to, kokiose įmonėse UAB „S. V.“ turėtų užsakyti prekes, kad UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ buhalteriniuose dokumentuose buvo užfiksuota UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ bendra ūkinė veikla dėl prekių pirkimo-pardavimo, kad UAB „S. V.“ įgyjamos iš kitų tiekėjų prekės buvo laikomos garaže, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kad UAB „S. V.“ direktorius A. K. vadovavo šiai įmonei formaliai, realiai nekontroliavo jos veiklos bei prekių perdavimo tretiesiems asmenims. Bylos įrodymais taip pat neginčijamai nustatyta, kad UAB „S. V.“ langai, įsigyti pagal 2007 m. rugsėjo 12 d. sutartį, sudarytą su UAB „E.“, UAB „V. E.“ sumontavo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (pas R. D.), (duomenys neskelbtini) (pas V. O.), Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) (pas V. Ž.); dalis UAB „S. V.“ langų, įsigytų iš UAB „A.“ pagal 2007 m. spalio 2 d. distribucijos sutartį, buvo sumontuoti S. A. namuose. Byloje nustatyta, kad G. P., būdamas UAB „V. E.“ vadovu, išsinuomojo iš liudytojo E. S. garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-29, kur buvo rasti ir paimti 5 polietileniniai maišai, kuriuose buvo UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ dokumentai, kad G. P. pardavė UAB „V. E.“ akcijas liudytojai L. L. per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, kad ši UAB „V. E.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo fiktyvi, nes L. L. nemokėjo už minėtos įmonės akcijas, pasirašė sutartį paprašius jos pažįstamam, t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, realiai kaip akcininkė ji neįgijo jokių įsipareigojimų ar teisių.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. P., D. Š. ir UAB „V. E.“ pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamieji G. P., D. Š. galimai buvo susiję su bendrovės „P.O.“ pirkimu, jos perregistravimu į bendrovę „S. V.“, su akcininko E. L. parinkimu bei kaltinamojo A. K. paskyrimu šios bendrovės vadovu. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog byloje negalima padaryti patikimą, neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji G. P., D. Š. turėjo tikslą įsteigti minėtą bendrovę tam kad jos vardu, turint išankstinę tyčią už prekes, įgyjamas su atidėtu apmokėjimu, nemokėti pinigų, jas neatlygintinai perleisti UAB „V. E.“ naudai.
Vertinant byloje nustatytus faktus bei įrodymus reikšmingi asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui procesinių veiksmų atlikimo metu. Asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra tinkamas įrodymas šioje byloje, kadangi jie buvo gauti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 189 straipsnyje nustatytos šių parodymų gavimo tvarkos, jų patikimumas patikrintas atlikus asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, akistatą su G. P. ir D. Š., bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymų patikrinimą vietoje. Tuo tarpu negalima tikėti G. P. parodymais apie tai, kad jis vykdė asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymus, kadangi pastarasis buvo „banditas“, norėjo užvaldyti UAB „V. E.“, G. P. jo bijojo. Tokie G. P. parodymai atsirado tik po asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, mirties. Tuo tarpu apklausus G. P. anksčiau bei akistatos su E. L. metu, G. P. davė prieštaringus parodymus: 2008 m. birželio 4 d. teigė, kad jis pasirašė su E. L. sutartį dėl langų tiekimo, langus montuodavo UAB „S. V.“ darbininkai (15 b. t., 36-38 l.). 2008 m. birželio 12 d. apklausos metu G. P. parodė, kad jis nesudarė su UAB „S. V.“ sutarties dėl langų tiekimo UAB „V. E.“ vardu, UAB „S. V.“ niekada netiekė langų UAB „V. E.“ (15 b. t., 41-43 l.). Akistatos su E. L. metu (asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nesutiko su E. L. parodymais. Tačiau vertinant G. P. parodymų patikimumą, reikšminga yra tai, kad nei akistatos su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, metu nei apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu, G. P. neminėjo, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, norėjo užvaldyti UAB „V. E.“ ir sukėlė G. P. baimę. Be to, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai vertinami kaip patikimi, ir dėl to, kad juos patvirtina kiti šiame nuosprendyje paminėti byloje esantys įrodymai, dalį kurių tyrėjui pateikė pats E. L. (liudytojų parodymai, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai, šių daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, akistatų protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš dalies ir kaltinamojo D. Š. parodymai).
Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad kaltinamasis G. P. ir D. Š. tarėsi su UAB „P. O.“ atstove dėl šios įmonės akcijų pardavimo, kad G. P. ir D. Š. pasiūlė jam įsigyti UAB „P. O.“ akcijas ir surasti asmenį, kuris galėtų būti šios įmonės direktoriumi, kad būtent, G. P. sumokėjo dalį sumos N. K. už minėtas akcijas, kad kitą dalį pinigų akcijų įsigijimui jam perdavė išteisintasis D. Š., kuris taip pat nukreipė asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pas teisininkę, kuri galėtų įregistruoti UAB „P. O.“ duomenų pakeitimą, būtent, D. Š. surado ofisą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įsteigta UAB „S. V.“ (buvęs UAB „P. O.“) buveinė (13 b. t., 117-119 l.). Nurodytus parodymus, patvirtina ir 2008 m. birželio 19 d. protokolo duomenys apie tai, kad atlikus D. Š. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas akistatą, pastarasis parodė, kad UAB „P. O.“ jam pasiūlė nupirkti G. P. (13 b. t., 124-126 l.), o 2008 m. birželio 25 d. akistatos protokole užfiksuota, jog atlikus G. P. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, akistatą, pastarasis parodė, kad G. P. pasiūlė jam įsigyti UAB „P. O.“, kad G. P. ir D. Š. susitarė, jog šios įmonės akcininku bus asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris suras įmonės direktorių, formaliai vadovaujantį jai (13 b. t., 131-134 l.). Šiuos asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymus iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo D. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai apie tai, kad UAB „P. O.“ realiai pirko G. P., kuris ir organizavo šios įmonės akcijų pirkimą iš N. K., kad pirmo susitikimo su N. K. metu jis (D. Š.) ir G. P. sutarė su įmonės savininke dėl UAB „P. O.“ pardavimo kainos, kad bendrovė buvo nupirkta už G. P. lėšas, kad akcijos buvo užrašytos asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, vardu, tačiau G. P. buvo UAB „S. V.“ pagrindinis neoficialus vadovas (14 b. t., 28-31 l.). Aukščiau nurodytus asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei D. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2007 m. kovo 6 d. UAB „V. E.“ prašymas UAB „Creditreform Lietuva“ administracijai, kuriuo prašoma atlikti UAB „P.O.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išsamų patikrinimą per 4 darbo dienas; informaciją apie įmonę pateikti el. p.: (duomenys neskelbtini); iškilus klausimams skambinti telefonu (duomenys neskelbtini) (Deivis), prašymas pasirašytas UAB „V. E.“ direktoriaus G. P. vardu (6 b. t., 11 l.), bei liudytojų N. K. ir J. R. parodymai. Liudytoja N. K. parodė, kad dėl UAB „P. O.“ pardavimo tarėsi iš pradžių su G. P., kuris vėliau pasiūlė jai parduoti įmonę E. L. (asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), su kuriuo ir buvo pasirašyta UAB „P. O.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba teisininke, kad galėjo tvarkyti dokumentus, susijusius su UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“, VĮ „Registrų centre“. Iš 2007 m. liepos 11 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad UAB „P.O.“ prašymas dėl akcininko E. L. įregistravimo juridinių asmenų registre paduotas įgaliotos J. R. vardu (9 b. t., 6-29 l.) Iš 2008 m. vasario 28 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad UAB „V. E.“ prašymas dėl akcininkės L. L. įregistravimo juridinių asmenų registre paduotas G. P. įgaliotos J. R. vardu (9 b. t., 197-202 l.). Liudytojos J. R. parodymai bei minėti prašymai dėl duomenų registravimo juridinių asmenų registre patvirtina, kad UAB „S. V.“ ir UAB „V. E.“ tam tikrus dokumentus, susijus su įmonės veiklos registravimų Juridinių asmenų registre, tvarkė vienas ir tas pats kaltinamųjų surastas asmuo, t. y. J. R.. Aukščiau paminėtų įrodymų visetas patvirtina, kad nors oficialiai vienintelis UAB „S. V.“ (buvęs UAB „P. O.“) akcininkas buvo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau būtent G. P. ir D. Š. faktiškai įgijo šią įmonę.
Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, parodė ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad D. Š. rasdavo UAB „S. V.“ prekių tiekėjus, susitardavo su jais dėl sutarčių sudarymo, o į susitikimus nurodydavo važiuoti jam (t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas), D. Š. parašydavo ant popieriuko, kur reikia važiuoti, liepdavo prisistatyti UAB „S. V.“ akcininku, visos sutartys su UAB „S. V.“ buvo sudaromos su mokėjimo atidėjimu, prekės buvo atvežamos į sandėlį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pristatymo adresą tiekėjams nurodydavo D. Š., kuris tiesiogiai bendraudavo su prekių tiekėjais telefonu. Pasak asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jis pats su niekuo nesitarė, nes neišmano vadybos, dirbo suvirintoju, o D. Š. aiškindavo jam, kaip ir ką sakyti (13 b. t., 146 l.). Iš 2008 m. birželio 19 d. D. Š. ir asmens, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, akistatos protokolo matyti, kad pastarasis akistatos metu parodė, jog UAB „S. V.“ įmonei realiai vadovavo D. Š., kuris telefonu tarėsi su įvairiomis įmonėmis dėl sutarčių sudarymo, kompiuteriu rengdavo sutarčių projektus (tarp jų – su tokiomis įmonėmis kaip UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „A.U.“, UAB „L.C.“, UAB „A.“, UAB „E.“) (13 b. t., 124-126). 2008 m. birželio 25 d. G. P. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, akistatos protokolo duomenimis, pastarasis akistatos su G. P. metu parodė, kad D. Š. realiai vadovavo UAB „S. V.“ (13 b. t., 131-134 l.). Šiuos asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymus iš dalies patvirtina ir D. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai apie tai, kad jis (D. Š.) neoficialiai dirbo UAB „V. E.“ administracijoje: matuodavo objektus, sudarydavo sutartis, ieškojo tiekėjų; G. P. jam pavedė ieškoti įmonių, kurios suteiktų prekes su mokėjimo atidėjimu, už dalį prekių (dažniausiai už smulkias) tiekėjams buvo mokami avansai (20-30 proc.) (14 b. t., 28-31 l.). Šių parodymų teisingumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2008 m. birželio 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pateikė dokumentus, tarp kurių buvo lapeliai su rankraštiniais įrašais, susijusiais su UAB „V.“, IĮ „O. B.“, UAB „E.P.“, UAB „L.C.“, UAB „A.U.“, UAB „A.“ ir UAB „P. O.“ duomenimis (13 t., 62 – 65 l.; 93-97 l.). 2009 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados Nr. 11-2139 (09) duomenimis, šiuose lapuose rankraštinius įrašus parašė D. Š. (12 t., 155-165 l.). Nurodytų įrodymų visuma (tarp jų – D. Š. parodymai apie tai, kad G. P. duodavo jam nurodymus dėl sutarčių sudarymo su įmonėmis, kurios tiekia prekes su mokėjimo atidėjimu) patvirtina, kad G. P. ir D. Š. ne tik faktiškai įgijo UAB „S. V.“, bet ir vadovavo šiai įmonei, duodami jos akcininkui (asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nurodymus dėl sudarymo sandorių su konkrečiais prekių tiekėjais UAB „S. V.“ vardu.
Asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais, jis D. Š. pavedimu organizuodavo sutarčių su UAB „S. V.“ tiekėjais pasirašymą UAB „S. V.“ direktoriaus A. K. vardu ir prekių gavimą, nuveždavo tas prekes į Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esantį garažą, kuriame tos prekės buvo sandėliuojamos, dalis prekių buvo panaudota UAB „S. V.“ objektuose, dalis – UAB „V. E.“ objektuose, visi pinigai už atsiskaitymus iš UAB „V. E.“ eidavo pas D. Š. ir G. P. (13 b. t., 117-119 l.). 2008 m. birželio 25 d. G. P. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, akistatos protokolo duomenimis, pastarasis parodė, kad iš UAB „L.C.“, UAB „A.U.“, UAB „L.“, UAB „E.“ įsigyti langai ir durys buvo realizuojami UAB „V. E.“ objektuose, bei klientams, kuriuos surasdavo D. Š. (13 b. t., 131-134 l.). D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad UAB „S. V.“ įsigytos prekės buvo panaudotos UAB „V. E.“ objektuose, ar buvo atsiskaityta su prekių tiekėjais – jis nežino, G. P. „kišenėje“ buvo dviejų įmonių pinigai, bet jis nieko nemokėjo D. Š., nes pastarojo tėvas buvo skolingas jam (G. P.), todėl D. Š. padėjo G. P. nemokamai (14 b. t., 28-31 l.). Išteisintasis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbdamas UAB „S. V.“ direktoriumi, jis pasamdė 5 darbuotojus, kurie dirbo faktiškai, tačiau nei jis, nei tie darbuotojai negavo jiems žadėto atlyginimo, kadangi nebuvo pinigų atsiskaitymams, todėl po trijų savaičių darbuotojai išėjo iš UAB „S. V.“, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nuolat žadėjo duoti A. K. pinigų, bet vėliau tai dingdavo, tai atsirasdavo, pinigų taip ir nedavė. Pasak A. K., jis pasirašinėdavo kažkokius popierius su UAB „V. E.“, kuriuos jam paduodavo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (21 b. t., 59-73 l.). Šie įrodymai patvirtina, kad byloje nurodytos UAB „S. V.“ įgytos prekės buvo panaudotos UAB „V. E.“ objektuose. Nors G. P. ir D. Š. nepatvirtino šių aplinkybių pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, tačiau D. Š. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus apie tai, kad UAB „S. V.“ įsigytas prekes naudojo UAB „V. E.“ objektuose patvirtina sutartis Nr. 2232, sudaryta tarp R. D. ir UAB „V. E.“, bei sutartis Nr. 1232, sudaryta tarp UAB „V. E.“ ir V. O. (2 b. t.,93, 112-123 l.). Iš 2011 m. lapkričio 30, 31 d. apžiūros protokolų matyti, kad šių sutarčių duomenimis langai, įmontuoti R. D. ir V. O. butuose atitiko UAB „E.“ parduodamų langų specifikaciją (2 b. t., 94-97; 114 – 117 b. l.). Šie įrodymai patvirtina, kad UAB „S. V.“ langai, įsigyti iš UAB „E.“ buvo panaudoti UAB „V. E.“ objektuose. Taip pat tą aplinkybę, kad UAB „S. V.“ įsigytos su mokėjimo atidėjimu prekės buvo panaudotos UAB „V. E.“ objektuose iš dalies patvirtina ir minėtų bendrovių buhalterinių dokumentų tyrimo duomenys. 2014 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje „Dėl papildomo UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5/1-1 konstatuota, kad UAB „V. E.“ pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus UAB „S. V.“ už PVM sąskaitose-faktūrose SV1003, SV1005, SV1010, SV1011 ir SV 1018 nurodytus atliktus pardavimus ir suteiktas paslaugas turėjo sumokėti 240 180 Lt; UAB „V. E.“ į UAB „S. V.“ kasą pagal kasos pajamų orderius įmokėjo 49 691,54 Lt; UAB „V. E.“ pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus liko skolinga UAB „S. V.“ už minėtose sąskaitose – faktūrose nurodytus atliktus pardavimus ir suteiktas paslaugas 190 488,46 Lt (240 180-49 691,54). Iš minėtos išvados matyti, kad minėtas PVM sąskaitas – faktūras išrašė A. K., o sąskaitas (išskyrus Nr.SV1005) priėmė D. P., kaip sąskaitų-faktūrų išrašymo pagrindas nurodyti: plastikiniai langai, konstrukcijos, kuro katilas, židinys, „alium. konst. montavimas ir stiklinimas“, papildomi darbai ir kt. Šie specialisto išvados duomenys iš dalies patvirtina, kad UAB „V. E.“, imdama prekes iš UAB „S. V.“, bandė užfiksuoti šį faktą buhalteriniuose dokumentuose, o tai patvirtina, kad UAB „S. V.“ įgytos su mokėjimo atidėjimu prekės iš tikrųjų buvo perduotos UAB „V. E.“.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad G. P. ir D. Š. dalyvavo UAB „S. V.“ veikloje, nepagrįstai nurodė, jog G. P. ir D. Š. neoficialus dalyvavimas UAB „S. V.“ ūkinėje veikloje nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas kaip neetiškas, bet neįrodo D. Š. ir G. P. nusikalstamų ketinimų dėl nukentėjusiųjų įmonių apgaulės.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. Š. ir G. P. dalyvavimas UAB „S. V.“ veikloje buvo daugiau nei „neetiškas kišimasis“ į juridinio asmens veiklą. Kaip minėta, bylos įrodymais nustatyta, kad D. Š. ir G. P. duodavo nurodymus asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dėl įmonės vadovavimo (t. y. nurodė, kad šis asmuo turi surasti žmogų, kuris fiktyviai atliktų UAB „S. V.“ direktoriaus pareigas), dėl UAB „S. V.“ veiklos (t. y. dėl prekių tiekimo su atidėtu mokėjimu sutarčių sudarymo su konkrečiais juridiniais asmenimis), sumokėjo dalį avanso už UAB „S. V.“ įgyjamas prekes. Kaip nustatyta asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, UAB „S. V.“ įsigytomis ir sandėlyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikytomis prekėmis taip pat disponavo D. Š. ir G. P.. Ką patvirtina ir UAB „V. E.“ sutartys su liudytojais R. D. ir V. O. dėl langų pagaminimo ir montavimo, pagal kurias, kaip nustatyta byloje, nurodytų liudytojų namuose buvo sumontuoti UAB „S. V.“ langai, įsigyti iš UAB „E.“ su mokėjimo atidėjimu. Tokie byloje nustatyti D. Š. ir G. P. veiksmai patvirtina, jog šie asmenys realiai valdė UAB „S. V.“ bei organizavo šios įmonės iš esmės fiktyvią veiklą. Nustatyti faktai apie tai, kad UAB „S. V.“ buvo įregistruota kaip priklausanti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (nors pinigus už jos akcijas N. K. sumokėjo G. P. ir D. Š.), UAB „S. V.“ vadovavo fiktyvus direktorius (t. y. A. K., surastas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, G. P. ir D. Š. nurodymu), G. P. ir D. Š. ieškojo tik įmonių, kurios galėtų parduoti prekes UAB „S. V.“ su mokėjimo atidėjimu, vėliau už gautas prekes nebuvo atsiskaityta, leidžia daryti išvadą, kad UAB „S. V.“ nuo pat pradžių buvo įkurta tam, kad įgytų iš tiekėjų prekes G. P., G. Š., asmens, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei UAB „V. E.“ naudai, iš anksto neketindami už jas atsiskaityti. Vertinant UAB „S. V.“ kaip juridinio asmens realumą, reikšminga ir tai, kad ši įmonė nuo pat įkūrimo pradžios kaip prekių pirkimo-pardavimo tarpininkas neturėjo ūkinės prasmės. Kaip minėta, byloje įrodyta, kad UAB „S. V.“ faktiškai priklausė G. P. ir D. Š., kurie UAB „S. V.“ vardu paimtas prekes naudojo UAB „V. E.“ objektuose. Nors UAB „V. E.“ (kuri taip pat priklausė G. P., bei kurioje faktiškai dirbo D. Š.) verslas buvo susijęs su langų montavimu, ir pati įmonė negamino langų, tai netrukdė jai pirkti langus ir kitas statybines prekes iš kitų įmonių. Todėl įkūrimas atskiros bendrovės (UAB „S. V.“) kaip tarpininko, kurio vardu buvo imamos su mokėjimo atidėjimu statybinės ir remonto prekės, skirtos UAB „V. E.“ objektams, vertinamas kaip neturintis ūkinės prasmės, ir tik patvirtina G. P., D. Š. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ketinimus panaudoti UAB „S. V.“ nusikalstamos veikos padarymui, t. y. neatsiskaityti su prekių pardavėjais ir nuslėpti tikrąjį prekių gavėją – UAB „V. E.“.
Kaip minėta, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „S. V.“ buvo įsigyta iš tikrųjų ir D. Š. bei G. P., kurie faktiškai vadovavo šiai bendrovei, duodami asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pavedimus dėl įmonės valdymo per fiktyvų direktorių ir veiklos, susijusios su sutarčių sudarymu su įmonėmis, kurios tiekia prekes su mokėjimo atidėjimu. Būtent, D. Š. ir G. P. spręsdavo, kokios prekės turi būti įgytos UAB „S. V.“ vardu su mokėjimo atidėjimu, kur tos prekės turėjo būti panaudotos. Nei vienas iš kaltinamųjų, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, nekalbėjo apie UAB „S. V.“ galimybes bei ketinimus atsiskaityti su jos tiekėjais. Nei D. Š., nei G. P., faktiškai valdydami UAB „S. V.“, duodami nurodymus dėl prekių įsigijimo su mokėjimo atidėjimu, neduodavo nei įpareigojimų vienas kitam ar asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, atsiskaityti su įmonėmis, iš kurių UAB „S. V.“ imdavo prekes su mokėjimo atidėjimu, nei lėšų tokiam atsiskaitymui. Tai leidžia daryti išvadą, kad D. Š., G. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsigydami bendrais veiksmais prekes UAB „S. V.“ vardu per fiktyvų vadovą A. K., neketino atsiskaityti už nurodytos įmonės vardu paimtas su mokėjimo atidėjimu prekes. Šią išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.
Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios D. Š. buvo atvykęs į UAB „S. V.“ biurą ir išvežė šios įmonės dokumentus į UAB „V. E.“ ofisą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po ko D. Š. ir G. P. pervežė minėtus dokumentus į sandėlį, esantį Vilniuje, Vilkpėdės g., vėliau ir D. Š., ir G. P. prašė asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sunaikinti minėtus UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ dokumentus (13 b. t., 117-119 l.). Šiuos asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymus patvirtina ir išteisintojo D. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, apie tai, kad tuo metu, kai prasidėjo UAB „V.E.“ problemos su mokesčių inspekcija, UAB „S. V.“ dokumentai buvo laikomi UAB „V. E.“ ofise (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus į (duomenys neskelbtini) atveždavo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas; kad G. P. nurodė, jog būtina sunaikinti įmonės dokumentus, G. P. prašė D. Š. pagalbos nuvežti tuos dokumentus į sandėlį, esantį Vilkpėdės g., dokumentus į minėtą sandėlį nuvežė arba G. P., arba E. L. (14 b. t., 28-31 l.). Nurodytus asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir D. Š. parodymus patvirtina liudytojo E. S. parodymai apie tai, kad iš kaltinamųjų jis pažįsta tik G. P., kuris vienu metu klausė jo, ar gali išnuomoti kokias nors patalpas, liudytojas turėjo garažą (duomenys neskelbtini), 29 korpuse, vieną raktą buvo davęs G. P., kurį matė prie garažo kelis kartus, paskui matė ten kažkokį jauną vaikiną, garaže buvo kažkokie langai, aparatūra, brangūs įrankiai (21 b. t., 40-45 l.). Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad E. S. atpažino E. L. ir D. Š. kaip asmenis, kurie lankėsi jam priklausančiame garaže (5 b. t., 7-13 l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad vienas iš jo atpažintų asmenų (jauniausias) buvo įmonės direktoriumi, P. įmonėje buvo vyriausias (21 b. t., 40-45 l.). Be to, nurodytus parodymus patvirtina ir 2008 m. gegužės 4 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dalyvaujant negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui UAB „G.“ vadovui E. S., buvo apžiūrėtos minėtos patalpos, apžiūros metu, be kita ko, rasti juodos spalvos polietileniniai maišai, kuriuose sudėti įvairūs buhalteriniai ir kiti UAB „E.“, UAB „V.G.“, UAB „S. V.“ dokumentai (5 b. t., 20-21 l.). Minėti įrodymai yra tarpusavyje susiję bei patvirtinantys vieni kitus, sujungia nurodytus faktus nuoseklia ir logiška grandine, todėl neabejotinai patvirtina, kad UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ nusikalstamoje veikloje aktyviai dalyvavo ir D. Š., ir G. P., ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, kad nusikalstama veikla buvo vykdoma pasinaudojant ūkinės prasmės neturinčia UAB „S. V.“, kad D. Š., G. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, siekdami išvengti atsakomybės už jų padarytas veikas, ketino sunaikinti ne tik UAB „S. V.“ dokumentus, bet ir UAB „V. E.“, kurios naudai taip pat buvo daroma byloje kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika. Tas faktas, kad UAB „V. E.“ dokumentai buvo slepiami kartu su UAB „S. V.“ dokumentais G. P. išnuomotame garaže, įrodo, kad abi šios įmonės vertėsi bendra neteisėta veikla, kurioje dalyvavo G. P., D. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Aukščiau paminėti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ta neteisėta veikla buvo susijusi su statybinių ir remonto prekių įsigijimu su mokėjimo atidėjimu iš kitų bendrovių UAB „S. V.“ vardu, bei šių prekių panaudojimu UAB „V. E.“ objektuose, turint tikslą neatsiskaityti už paimtas prekes.
Tai, kad kaltinamieji, panaudodami UAB „S. V.“ neketino atsiskaityti su tiekėjais už šios įmonės prekes patvirtina ir išteisintojo A. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad pradėjus bendrovėms-tiekėjoms skambinti į UAB „S. V.“ bei reikalauti atsiskaitymo už prekes, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, paduodavo UAB „S. V.“ garantinius raštus dėl skolų apmokėjimo juose nurodytais terminais, kuriuos pasirašydavo A. K., bei kurie buvo siunčiami UAB „S. V.“ kreditoriams. Tačiau, anot A. K., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vėliau pats tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo, ir jo negalėjo rasti nei kreditoriai, nei fiktyvus UAB „S. V.“ direktorius (21 b. t.,59-73 l.). Aplinkybę, kad iš esmės buvo apsunkintos kreditorių galimybės atgauti skolą iš UAB „S. V.“ patvirtina ir liudytojų (civilinių ieškovų atstovų) D. S., D. D., V. V., T. D., L. B., E. A. parodymai apie tai, kad jie skambino UAB „S. V.“ dėl skolų grąžinimo, ieškojo šių įmonių vadovo, akcininko, bet niekas iš UAB „S. V.“ atstovų neatsiliepė, šios įmonės patalpos buvo užrakintos; reiškiant ieškinius civilinio proceso tvarka, išieškojimas nepavykdavo, nes UAB „S. V.“ neturėjo turto (19 b. t., 206-212 l., 20 b. t., 42-48, 118-125, 182-184 l., 21 b. t., 40-45, 59-73 l.).
Apie G. P. bandymą išvengti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį liudija ir byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad jis norėjo atsikratyti UAB „V. E.“, sudarydamas su liudytoja L. L. fiktyvų sandorį dėl minėtos įmonės pardavimo.
Byloje nustatytų aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų visuma (kad D. Š., G. P. buvo faktiniai UAB „S. V.“ savininkai ir valdytojai, kurių iniciatyva ir bendrais aktyviais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veiksmais buvo įsteigta ūkinės prasmės kaip pirkimo-pardavimo tarpininkas neturinti UAB „S. V.“, kurios vardu fiktyvus direktorius A. K. pirko iš įvairių įmonių tiekėjų statybines ir remonto medžiagas su mokėjimo atidėjimu, o G. P., D. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, panaudodavo tas prekes UAB „V. E.“ objektuose, neatsiskaitydami su UAB „S. V.“ tiekėjais; kad prasidėjus UAB „V. E.“ problemoms su mokesčių inspekcija G. P., D. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ėmėsi veiksmų dėl UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ dokumentų sunaikinimo, o UAB „S. V.“ vienintelis oficialus akcininkas, t. y. asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pradėjo slapstytis nuo UAB „S. V.“ fiktyvaus direktoriaus A. K. ir UAB „S. V.“ kreditorių) patvirtina, kad UAB „S. V.“ buvo įsteigta G. P., D. Š., bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bendrais veiksmais, pastariesiems turint tikslą pasinaudojant šia įmone per fiktyvų vadovą A. K., apgaule įsigyti iš kitų bendrovių – statybinių ir remonto prekių tiekėjų prekes su mokėjimo atidėjimu, nurodytas prekes panaudoti UAB „V. E.“ objektuose ir tokiu būdų gauti materialinę naudą, išvengiant atsiskaitymo už prekes su UAB „S. V.“ tiekėjais. Nagrinėjamu atveju kreditorių apgaulė, lemianti kaltinamųjų veiksmų vertinimą kaip nusikalstamų, pasireiškė tuo, kad statybinių prekių tiekėjai nuo pat sandorių sudarymo su UAB „S. V.“ pradžios buvo suklaidinti dėl šios įmonės veiklos tikslų bei ketinimų atsiskaityti pagal sutartines prievoles. Civiliniai ieškovai vertino UAB „S. V.“ kaip pilnavertį rinkos subjektą, besiverčiantį teisėta komercine veikla. Tačiau byloje nustačius, kad UAB „S. V.“ buvo įkurta ne turint tikslą gauti pelną teisėtos komercinės veiklos vykdymo būdu, bet siekiant įgyti prekes UAB „V. E.“ naudai, faktiškai už jas neatsiskaitant, galima daryti išvadą, kad G. P., D. Š. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veiksmai, pasinaudojant UAB „S. V.“ buvo ne civilinis deliktas, bet nusikaltimas. Byloje nustatytos aplinkybės bei įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. Š. ir G. P., duodami asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymus dėl statybinių prekių įgijimo su mokėjimo atidėjimu UAB „S. V.“ vardu, iš anksto žinojo, jog už šias prekes nebus atsiskaityta, o jie, panaudodami minėtas prekes UAB „V. E.“ objektuose gaus turtinę naudą, prilygstančią didelės vertės turtui.
Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad UAB „ S. V.“ įgijo iš įvairių bendrovių prekių už 212 559,23 Lt, neatsiskaitė už jas, tačiau, neteisingai sprendė, kad G. P., D. Š. negali būti atsakingi už visas prekes, nes byloje nėra įrodymų, kad prekės už 78 024,04 Lt sumą įgytos kaltinamiesiems G. P., D. Š. sukčiaujant, kad jos jiems buvo perduotos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos įrodymų matyti, jog iš kitų bendrovių įgytas prekes UAB „S. V.“ laikė garažuose be tinkamos apsaugos, apskaitos dėl jų priėmimo, išdavimo tretiesiems asmenims nebuvo, todėl pripažinti, kad prekės už šią sumą pateko su G. P., D. Š. tyčia bendrovės „V. E.“ naudai, teisėto pagrindo nėra.
Bylos įrodymais nustatyta, kad visas iš civilinių ieškovų gautas prekes G. P., D. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, gavo, turėdami išankstinę tyčią įsigyti didelės vertės svetimą turtą, panaudoję apgaulę, t.y. pasinaudodami jų faktiškai įgyta ir valdoma įmone UAB „S. V.“, žinodami, kad tokiu būdu jie išvengs atsakomybės už iš tiekėjų įsigytas, tačiau neapmokėtas prekes. Civiliniai ieškovai dėl nurodytų kaltinamųjų apgaulės neteko savo prekių, kurių bendra vertė prilygsta didelės vertės turtui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio dispoziciją, sukčiavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo, paveiktas kaltininko apgaulės, dėl tokių pastarojo veiksmų, netenka galimybės disponuoti savo turtu. Ta aplinkybė, kad D. Š. ir G. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apgaule įgiję svetimą turtą, vėliau galėjo jo netekti dėl netinkamo pagrobto turto saugojimo, nepaneigia byloje padarytos išvados, kad dėl D. Š. ir G. P. bendrų nusikalstamų veiksmų nukentėjusios įmonės neteko jiems priklausančio turto, kurio bendras dydis atitinka didelės vertės turto mastą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai įvertino byloje aptartus buhalterinius UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ duomenis, nurodydamas, kad tarp UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ buvo ūkiniai santykiai, kad oficialus ūkinės finansinės veiklos užfiksavimas dėl prekių įgijimo UAB „V. E.“ iš dalies paneigia versiją, jog G. P., D. Š. sukčiavo.
Iš 2014 m. spalio 3 d. specialisto išvados „Dėl papildomo UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5/1-1 matyti, kad UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ buhalteriniuose dokumentuose buvo užfiksuoti duomenys apie tarp šių bendrovių neva esančius sutartinius santykius, kuriuose UAB „V. E.“ įgijo iš UAB „S. V.“ prekių ir paslaugų už bendrą 240 180 Lt sumą, kad UAB „S. V.“ neva gavo iš UAB „V. E.“ 49 691,54 Lt už perduotas prekes, pagal specialisto išvadą liko nesumokėta 190 488,46 Lt suma. Byloje esantys įrodymai (t. y. išteisintojo A. K. parodymai, liudytojų, t. y. UAB „S. V.“ buvusių darbuotojų parodymai, civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje) patvirtina, kad UAB „S. V.“ neatsiskaitė nei su vienu iš civilinių ieškovų, nei su vienu joje dirbančiu darbuotoju. Be to, A. K. parodymais, UAB „S. V.“ iš viso neturėjo pinigų, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, davė A. K. kartą porą šimtų litų, bei pinigus, mokėtinus tiekėjams kaip avansą, tačiau UAB „S. V.“ neturėjo pinigų, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tvirtino, jog laukia atsiskaitymo iš kitų įmonių. Nurodyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad UAB „S. V.“ realiai nedisponavo UAB „V. E.“ neva perduotomis lėšomis. Juolab kad 2014 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, ar pagal 2007 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SV Nr. 1005 ir 2007 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SV Nr. 1010 įsigytos prekės buvo užpajamuotos UAB „V. E.“ sandėlyje, kada ir kam buvo realizuotos, kad nėra galimybės nustatyti, ar UAB „S. V.“ buvo įsigijusi ir iš ko įsigijusi, už kokią kainą minėtose faktūrose nurodytas prekes. Liudytojos E. V. parodymais, ji negalėjo vykdyti su UAB „S. V.“ pasirašytos sutarties dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, nes nei įmonės vadovas, nei akcininkas neperdavė jai UAB „S. V.“ buhalterinių dokumentų, išskyrus darbo sutartis (19 b. t, 206-212). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. P. ir D. Š. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bandė legalizuoti UAB „V. E.“ prekių gavimą iš UAB „S. V.“, atspindėdami tų prekių gavimą tam tikruose buhalteriniuose dokumentuose.
Byloje nustačius, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įvykdė D. Š. ir G. P. nusikalstamus nurodymus, duodamas paliepimus UAB „S. V.“ fiktyviam direktoriui A. K., kad dėl bendrų G. P., D. Š. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veiksmų šie asmenys neteisėtai užvaldė įmonių „V.“, „L.“, „A.U.“, „E.P.“, „E.“, „A.“, „O. B.“ ir „L.C.“ turtą, kurio bendra vertė yra 212 559,23 Lt, galima daryti išvadą, kad G. P., D. Š., veikdami vieninga tyčia kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padarė vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule.
Byloje nustatyta, kad G. P. ir D. Š. buvo šiame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veiklos iniciatoriai bei organizatoriai, kurie per labai trumpą laikotarpį (nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn.) įgyvendino nusikalstamą planą dėl didelės vertės turto įgijimo iš bendrovių tiekėjų jų bei UAB „V. E.“ naudai, panaudojant apgaulę. Byloje įrodyta, kad G. P., D. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, prieš padarydami šiame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką, iš anksto atliko nusikaltimo parengiamuosius veiksmus, t. y. įkūrė įmonę (UAB „S. V.“), valdomą fiktyvaus direktoriaus A. K., neturinčią ūkinės prasmės kaip pirkimo-pardavimo tarpininkas, panaudotą piktnaudžiaujant pasitikėjimu bendrovių – statybinių prekių tiekėjų; pasiskirstė vaidmenimis (G. P. buvo atsakingas už UAB „S. V.“ gautų prekių realizavimą ir iš to gautų pinigų paskirstymą (disponavimą); D. Š. buvo atsakingas už suradimą UAB „S. V.“ tiekėjų, kurie sutiktų parduoti prekes minėtai įmonei su mokėjimo atidėjimu, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, buvo atsakingas už sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymą su bendrovėmis-tiekėjomis UAB „S. V.“ vardu), per gana trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. įsigijo iš įvairių bendrovių didelės vertės turtą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. Š., G. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padarė jiems inkriminuotą didelės vertės svetimo turto pagrobimą organizuotoje grupėje. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje organizuota grupė nurodoma kaip sukčiavimo sudėtį kvalifikuojantis požymis, todėl G. P. ir D. Š. nusikalstami veiksmai neturi būti kvalifikuojami papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį.
Byloje nustatyta, kad G. P. (UAB „V. E.“ direktoriaus) kartu su D. Š. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įgytas svetimas didelės vertės turtas buvo panaudotos UAB „V. E.“ objektuose, t. y. šios įmonės naudai. Tai patvirtinta asmens, kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bei D. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. Be to, šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir UAB „V. E.“ ir UAB „S. V.“ buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys apie 190 488,46 Lt UAB „V. E.“ skolą UAB „S. V.“, bei UAB „V. E.“ sutartys, sudarytos su R. D. ir V. O. dėl langų pagaminimo ir montavimo, ir šių sutarčių apžiūros protokolų duomenys, kad nurodytų asmenų butuose sumontuoti langai atitinka UAB „E.“ parduodamų langų specifikaciją. Nustačius, kad G. P., būdamas UAB „V. E.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti UAB „V. E.“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, padarė šiame nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką ir UAB „V. E.“ naudai (BK 20 str. 2 d. 2 p.), taip pat konstatuojama, kad UAB „V. E.“ įgijo didelės vertės svetimą turtą apgaule.
Pripažinus G. P., D. Š. ir UAB „V. E.“ kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi.
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. D. Š. ir G. P. padaryta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tęstiniais kaltininkų veiksmais laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. D. Š. ir G. P. padarė nusikaltimą, priskiriamą ekonominių nusikaltimų kategorijai, dėl jų nusikalstamos veiklos nukentėjo aštuonios bendrovės, kurios šioje byloje pripažintos civiliniais ieškovais, kiekvienai bendrovei padaryta žala nėra ypatingai didelė juridiniam asmeniui galima padaryti žala. Nenustatyta D. Š. ir G. P. atsakomybę lengvinančių/sunkinančių aplinkybių. G. P. ir D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę, būtina įvertinti G. P. ir D. Š. asmenybių pavojingumą, vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu. G. P. išsituokęs, dirba, negydytas psichiatrinėje ligoninėje, teistas 2005 m. kovo 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį (teistumas išnykęs). D. Š. nevedęs, dirba, negydytas psichiatrinėje ligoninėje, teistas 2004 m. spalio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 822 str. 1 d. (LR 1999-07-01 įstatymo Nr. VIII-1281 redakcija), BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., BK 202 str. 1 d.; 2006 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 2 dalį, kuriuo laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. D. Š. padarė šiame nuosprendyje nustatytą nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Byloje nėra duomenų, kad G. P. ir D. Š. padarė naujų nusikalstamų veikų po šiame nuosprendyje konstatuoto 2007 m. lapkričio mėn. jų bendrais tyčiniais veiksmais padaryto sukčiavimo. Įvertinus G. P. ir D. Š. asmenybių bei jų padaryto nusikaltimo pavojingumą, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnyje nustatytų apeliacinio nagrinėjimo nuostatų, jiems skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis.
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad D. Š. ir G. P. padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, abu yra dirbantys, šiuo nuosprendžiu inkriminuotą veiką padarė prieš 8 metus, byloje nėra duomenų apie tai, kad po padarymo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kaltininkai padarė kitų nusikalstamų veikų. D. Š. ir G. P. šiuo teismo nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis, yra sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Aukščiau paminėtos aplinkybės apie G. P. asmenybę (dirba, byloje nėra duomenų, kad padarė naujų nusikalstamų veikų), jo padarytos veikos senumą, leidžia daryti išvadą, kad už šiame nuosprendyje inkriminuotą nusikaltimą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės vykdymo. Įvertinus tai, kad D. Š. padarė šiame nuosprendyje nurodytą sukčiavimą bausmės, paskirtos Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, atidėjimo metu, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų.
Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnyje nustatytų bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatų, šiuo nuosprendžiu D. Š. atžvilgiu nėra sprendžiamas Lietuvos Respublikos BK 63, 64 straipsnių nuostatų taikymo klausimas. Esant teisėtam pagrindui, šis klausimas gali būti išspręstas Lietuvos Respublikos BPK VII dalyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos BK 43 straipsnis numato bausmių rūšis juridiniams asmenims. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas, 3) juridinio asmens likvidavimas.
Apeliaciniame skunde prokurorė, prašydama pripažinti UAB „V. E.“ kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad šiai įmonei turi būti paskirta griežčiausia juridiniam asmeniui taikytina bausmė – juridinio asmens likvidavimas. Tačiau įvertinus tai, kad UAB „V. E.“ yra veikiantis juridinis asmuo, nusikalstama veika jo naudai buvo padaryta prieš 8 metus, byloje nėra duomenų, kad ši bendrovė padarė naujų nusikaltimų po 2007 m. lapkričio mėn., prokurorės siūloma paskirti UAB „V. E.“ bausmė – juridinio asmens likvidavimas vertintina kaip per griežta, neproporcinga bei neatitinkanti bausmei keliamų tikslų. Todėl įvertinus tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtrūko daugiau nei 7 metus, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti, paskyrus UAB „V. E.“ baudą, kurios dydis mažesnis už baudos, skirtinos juridiniam asmeniui, medianą.
Byloje nustačius, kad G. P., D. Š. ir UAB „V. E.“ savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą civilinių ieškovų ieškinių reikalavimai turi būti patenkinti. Bylos duomenimis UAB „V.“ dėl tyčinių D. Š., G. P. ir UAB „V. E.“ veiksmų patyrė 32 685,10 Lt turtinę žalą (1 b.t, 20-23, 49-54 l.), UAB „L.“ – 6 233,82 Lt turtinę žalą (1 b. t., 89-92 l.); UAB „A.U.“ – 31 550 Lt turtinę žalą (1 b. t., 112 l.); UAB „L.C.“ – 30 000 Lt (1 b. t., 158 l.); UAB „E.“ – 40 227,58 Lt (1 b. t., 193 l.); UAB „A.“ – 21 448,85 Lt turtinę žalą (be to, UAB „A.“ nurodė, kad patyrė ir 5 000 Lt neturtinę žalą (3 b. t., 1-39 l.), UAB „I.“ (buvęs IĮ „O.B.“) – 22 280,52 Lt (3 b.t. 181 l.); UAB „E.P.“ – 37 820,03 Lt (4 b. t.,19 l.). Civilinių ieškovų reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo jų naudai tenkinami visa apimtimi, jų civiliniuose ieškiniuose nurodytas turtinės žalos sumas priteisiant solidariai iš G. P., D. Š. ir UAB „V. E.“ (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 3 d.). UAB „A.“ reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo netenkinamas, kadangi juridinio asmens neturtinė žala aiškinama kaip juridinio asmens dalykinės reputacijos pablogėjimas. Tačiau byloje nenustatyta, bei nebuvo įrodinėjama, kad UAB „A.“ dalykinė reputacija dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų pablogėjo. Todėl byloje nėra pagrindo UAB „A.“ naudai priteisti ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu:
N u s p r e n d ž i a:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl G. P., D. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, bei dėl uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
- P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti vieną sulaikymo parą (2008-06-03) (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant G. P. neišeiti iš namų nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
- Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti D. Š. suėmime išbūtą terminą (2008-06-04 – 2008-08-04) (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.)
Uždarąją akcinę bendrovę „V. E.“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai bausmę – baudą 20 000 MGL (753 012 EUR).
Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria civilinių ieškovų ieškiniai palikti nenagrinėti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „V.“ naudai 9 466,26 EUR (devynis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis EUR 26 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „L.“ naudai 1 805,44 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkis EUR 44 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A.U.“ naudai 9 137,51 ct (devynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis EUR 51 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „L.C.“ naudai 8 688,60 EUR (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis EUR 60 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „E.“ naudai 11 665,19 EUR (vienuolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt penkis EUR 19 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A.“ naudai 6 212,02 EUR (šešis tūkstančius du šimtus dvylika EUR 02 ct) turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinio dalį dėl 1 448,10 EUR (5 000 Lt) neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „I.“ (buvęs IĮ „O. B.) naudai 6 452,88 EUR (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du EUR 88 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. E.“ civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „E.P.“ naudai 10 953,44 EUR (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt tris EUR 44 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Viktoras Kažys
Teisėjai Valdimaras Bavėjanas
Regina Gaudutienė