Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami terminais. CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad šis prašymas negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

 

 

Civilinė byla Nr. 2-1281-157/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 124.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 pagal ieškovų G. P. (P.), D. P. (P.) ir P. P. ieškinį atsakovui L. V. G. dėl avanso priteisimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21/2003 nuspręsta įpareigoti atsakovą L. V. G. atstatyti į pirmykštę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį patalpoje R-4/16.13 kv. m; įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams G. P. , D. P. , P. P. naudotis patalpomis R-3/9.10, R-4/16.13. Teismas padarė išvadą, kad patalpoje R-4/16.13 kv. m esanti katilinė buvo panaikinta neturint leidimų ir bendrasavininkų sutikimų, todėl turi būti atstatyta.

Ieškovai G. P., D. P. ir P. P. 2009 m. gegužės 21 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį atsakovui L. V. G., prašydami priteisti iš atsakovo 117 784 Lt (34 112,60 EUR) avanso gyvenamojo namo šildymo sistemos ir katilinės atstatymui. Ieškinio reikalavimą ieškovai grindė aplinkybėmis, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo atstatyti į pirmykštę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį patalpoje R-4/16.13 kv. m, už ką jam ne kartą buvo paskirta bauda, todėl yra pagrindas reikalauti, jog atsakovas avansu sumokėtų nurodytam darbui atlikti reikalingas sumas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 priteisė ieškovams iš atsakovo 117 784 Lt (34 112,60 EUR) avanso, 600 Lt (173,77 EUR) žyminio mokesčio ir 241 Lt (69,80 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad atsakovas teismo sprendimo neįvykdė, už ką buvo kelis kartus įpareigotas vykdyti sprendimą ir baustas. Vadovaudamasis CK 6.61 straipsnio 1 dalimi tesimas sprendė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės atlikti teismo sprendime nurodytus darbus, yra pagrindas iš atsakovo priteisti šiems darbams atlikti reikalingas sumas (avansą).

Pareiškėjas (atsakovas) L. V. G. 2010 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pareiškėjas prašė

atnaujinti procesą minimoje civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą už akių iš esmės pažeidė CK 6.61 straipsnio 1 dalies ir CPK 284 straipsnio nuostatas, kadangi atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo ieškovai turėjo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo, leidžiant jiems atlikti už skolininką šio lėšomis teismo sprendimo nurodytus veiksmus, o ne prašydami priteisti jiems avansą paminėtiems veiksmams atlikti.

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė šį pareiškėjo prašymą ir 2011 m. sausio 31 d. nutartimi procesą minimoje byloje atnaujino.

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo L. V. G. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 panaikinimo, padaręs išvadą, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas nėra pagrindas pripažinti nepagrįstu įsiteisėjusį teismo sprendimą, o tai reiškia, kad minimame teismo sprendime nepadaryta teisės normos taikymo klaida.

Pareiškėjas (atsakovas) L. V. G. šią teismo nutartį apskundė. Po jo mirties (2011 m. spalio 19 d.) į procesą byloje įstojo jo teisių perėmėjai M. M. ir R. M. , kuriems 2012 m. birželio 22 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuoti asmenys (išieškotojai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimą) turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes (tarp jų pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, išieškoti iš atsakovo lėšas, reikalingas atlikti minėtame teismo sprendime nurodytiems veiksmams (CPK 284 str.). Teismas sprendė, kad nors CPK ir numatyta tvarka, pagal kurią, skolininkui (atsakovui) nevykdant minėto teismo sprendimo, išieškotojai (ieškovai) galėjo kreiptis į teismą CPK 771 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jų teisių gynimas ieškinine teisena pagal CK 6.61 straipsnį nepažeidė atsakovo teisių (CPK 5 str., 42 str.).

Atsakovo L. V. G. teisių perėmėjai, pareiškėjai M. M. ir R. M. 2013 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 pagal ieškovų G. P. , D. P. ir P. P. ieškinį atsakovui L. V. G. dėl avanso priteisimo. Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą minimoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad po sprendimo už akių priėmimo naujai paaiškėjo, kad UAB ,,Kauno komprojektas“ projektas dėl gyvenamojo namo šildymo sistemos ir katilinės atstatymo yra ne projektas, o tik projektinis pasiūlymas, kuris negali būti vertinamas kaip techninis projektas, tinkamas šildymo sistemai ir katilinei atstatyti. Taip pat paaiškėjo, kad projektiniame pasiūlyme šildymo sistemos ir katilinės atstatymo darbų sąrašas nesutampa su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatytais atsakovui įpareigojimais dėl šildymo sistemos atstatymo..

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimis priėmė šį pareiškėjų prašymą, sustabdė Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių vykdymą, 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi procesą minimoje byloje atnaujino.

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. M. ir M. M. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 panaikinimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai siekdami pasirengti šildymo sistemos atstatymui pagrįstai reikalauja iš pareiškėjų avanso priteisimo visiems būtiniems šildymo sistemos atstatymo darbams atlikti, o savo išlaidų pagrįstumą įrodinėja objektyviu rašytiniu įrodymu – projektiniu pasiūlymu, kuris byloje nėra nuginčytas (CPK 178, 197, 185 str.).

Pareiškėjai nesutikdami su teismo nutartimi, ją apskundė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais res judicata galią, nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, pakankamu pagrindu panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių.

Pareiškėjai M. M. ir R. M. 2015 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą minimoje civilinėje byloje. Pareiškėjai prašė atidėti jiems žyminio mokesčio sumokėjimą, atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, sustabdyti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių vykdymą, atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su ieškovų nurodomo ir teismo priteisto avanso dydžio nepagrįstumu, sužinojo 2014 m. gruodžio 29 d., kai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl duomenų pateikimo. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą bendraturčių teisių ir pareigų, taip pat padarė aiškių ir esminių teisės normos taikymo klaidų, kurios nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 366 str. 1 d. 2, 7 ir 9 p.).

Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimis atidėjo pareiškėjams žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, priėmė šį jų prašymą, sustabdė Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių vykdymą.

Ieškovai D. P. ir P. P. atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad L. V. G. teisių perėmėjai, pareiškėjai M. M. ir R. M. gyveno jam priklausiusiame bute, todėl jau tuo metu žinojo apie kilusį ginčą. Pažymėjo, kad prašymas grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „Kauno komprojektas“ atliktais projektiniais pasiūlymais centralizuotai šildymo sistemai ir katilinei atstatyti, kurios jau ne kartą buvo įvertintos teismo, todėl tokie jų veiksmai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas įstatymu suteiktomis teisėmis .

Ieškovas G. P. atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko ieškovų D. P. ir P. P. atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl proceso atnaujinimo, buvo praleidę 3 mėnesių terminą pareiškimui paduoti, kadangi apie procesą žinojo nuo 2012 m. gruodžio 22 d., kai perėmė pradinio atsakovo teises ir pareigas, be to, nurodytos aplinkybės jiems turėjo būti žinomos ir anksčiau, nes pareiškėjas R. M. atstovavo jo interesus civilinėje byloje Nr. A2-1228-173/2011 dėl proceso atnaujinimo.

Teismas, įvertinęs tai, kad nuo teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, padarė išvadą, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti yra suėjęs ir naikinamas terminas.

Teismas, įvertinęs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-1228-173/2011 nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatavo, kad pareiškėjai, prašymą grįsdami CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, remiasi tuo pačiu proceso atnaujinimo pagrindu ir iš esmės tais pačiais motyvais, dėl kurių jau buvo pasisakyta minėtoje byloje.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo, konstatavo, jog klausimas dėl teismo priteisto avanso dydžio pagrįstumo UAB ,,Kauno komprojektas“ projektinio pasiūlymo kontekste jau buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. A2-888-153/2014, kurioje procesas buvo atnaujintas, todėl pareiškėjai turėjo galimybę rinkti ir teikti įrodymus, paneigiančius nurodyto dydžio pagrįstumą, nurodytoje byloje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, iš esmės nurodė tapačius motyvus, kurie jau buvo įvertinti jiems kreipiantis į teismą su 2011 m. spalio 19 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo, todėl pakartotinis kreipimasis to pačiu pagrindu negalimas bei prašymas atnaujinti procesą aukščiau nurodytais pagrindais atmestinas (CPK 370 str.).

Teismas konstatavo, kad prašyme nurodoma aplinkybė, kad daugiabučio namo gyventojai yra įsirengę atskiras autonomines šildymo sistemas butuose, pareiškėjams objektyviai galėjo būti žinoma kreipiantis į teismą su prašymais dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. A2-1228-173/2011 ir Nr. A2-888-153/2014, tačiau nurodytose bylose procesą buvo siekiama atnaujinti kitais pagrindais, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo šiuo pagrindu yra praleistas.

Teismas, įvertinęs VĮ „Registrų centras“ duomenis apie gyvenamojo namo, esančio Gailutės g. 9, Kaune, bendrasavininkus, padarė išvadą, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-660-605/2010 į bylą buvo įtraukti visi gyvenamojo namo bendraturčiai, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrindu.

Netenkinęs šio pareiškėjų prašymo, teismas priteisė iš pareiškėjų valstybei 976,66 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą – 5,66 EUR, atidėtas žyminis mokestis – 971 EUR).

Atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte numatytą maksimalų atsiliepimo į apeliacinį skundą užmokesčio dydį (450 EUR), teismas sprendė, kad iš pareiškėjų ieškovams priteistina 450 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atitinkamai ieškovams G. P. ir P. P. priteisiant po 225 EUR šių išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai M. M. ir R. M. (toliau – apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti paminėtą Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir jų prašymą patenkinti. Nurodo šiuo nesutikimo su teismo nutartimi argumentus:

1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino, neįvertino aplinkybių, kad jie yra pensinio amžiaus, neturintys teisinio išsilavinimo; kad tik 2014 m. gruodžio 29 d. gavo VĮ „Registrų centras“ išaiškinimą dėl gyvenamojo namo pirminių kadastrinių matavimų bei 2015 m. kovo 2 d. – specialisto išvadą dėl UAB „Kauno komprojektas“ projektinio pasiūlymo pagrįstumo, todėl anksčiau pateikti šiuos rašytinius įrodymus ir ginčyti jų teisėtumą neturėjo galimybių.

2. Teismas, padarydamas išvadą, kad praleistas naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, neįvertino aplinkybių, jog byloje yra išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija (ginčo suma, jos kilmė, teismo sprendimo priverstinio vykdymo terminai, bylinėjimosi trukmė) reikalaujanti nepaisyti įstatymo reikalavimų bei spręsti klausimą dėl praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004).

3. Teismas neteisingai sprendė, kad klausimas dėl priteisto avanso dydžio buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. A2-888-153/2014, kurioje jie turėjo galimybę ginčytis šiuo klausimu. Padarydamas tokią išvadą, teismas neįvertino kitų pareiškėjų nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. VĮ „Registrų centras“ išaiškinimo dėl gyvenamojo namo pirminių kadastrinių matavimų bei 2015 m. kovo 2 d. specialisto išvados dėl UAB „Kauno komprojektas“ projektinio pasiūlymo pagrįstumo.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad priimant sprendimą už akių, nebuvo pažeisti kitų gyvenamojo namo bendraturčių interesai, kadangi visi bendrasavininkai buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Apeliantų manymu, bylos nagrinėjimo metu ieškovai nebuvo pateikę notaro patvirtinto įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio, kad jiems leista atstovauti bendraturčių interesus sprendžiant bendrojo naudojimo objekto klausimą, todėl priimant 2010 m. kovo 19 d. sprendimą buvo padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida, kurios teismas tinkamai neįvertino.

Ieškovai D. P. ir P. P. atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašė jį atmesti, prijungti prie bylos antstolės R. S. 2015 m. gegužės 15 d. pažymą. Nurodė, kad pareiškėjas R. M. , kaip mirusiojo L. V. G. atstovas, dalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-21/2003, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo pusrūsyje buvusių dujų katilų demontavimo, taip pat civilinėje byloje Nr. A2-888-153/2014, kur atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Kauno komprojektas“ projektinio pasiūlymo bei sąmatos pagrįstumo, todėl šie klausimai pakartotinai negali būti sprendžiami. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. A2-1228-173/2011 konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendime jokia teisės normos taikymo klaida nebuvo padaryta, todėl apeliantų argumentai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Ieškovas G. P. atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko ieškovų D. P. ir P. P. atsiliepime nurodytus argumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, viešasis interesas, – apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė, todėl pareiškėjų R. M. ir M. M. atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų (CPK 329 str. 2 d., 320 str. 2 d., 338 str.).

Atskirajame skunde keliami klausimai dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip teisingai nurodo apeliantai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne vienoje nutartyje yra atskleidęs proceso atnaujinimo instituto reikšmę bei tikslus, nurodęs, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Šis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad šis prašymas negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, siekdami, kad būtų atnaujintas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, rėmėsi argumentais, jog apie naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes jiems tapo žinoma tik 2014 m. gruodžio 29 d., tai yra gavus VĮ „Registrų centras“ išaiškinimą dėl gyvenamojo namo pirminių kadastrinių matavimų bei 2015 m. kovo 2 d. specialisto išvadą dėl UAB „Kauno komprojektas“ projektiniame pasiūlyme apskaičiuotos planuojamiems darbams atlikti reikalingos lėšų sumos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tokius pareiškėjų argumentus atmetė, konstatavęs, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjams turėjo būti žinomos nuo 2012 m. birželio 22 d., kai jie perėmė mirusiojo L. V. G. procesines teises ir pareigas šioje byloje.

Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl tokios teismo išvados, pirmiausiai pažymi, kad pagal CPK 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju; teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad po pareiškėjo atsakovo L. V. G. mirties (2011 m. spalio 19 d.) į procesą byloje įstojo jo teisių perėmėjai atsakovai M. M. ir R. M. Apeliantai neginčija to, kad vienas iš jų – R. M. , iki pradinio atsakovo L. V. G. mirties, kaip jo atstovas pagal įgaliojimą, dalyvavo civilinių bylų Nr. Nr. 2-21/2003 ir Nr. A2-3167-173/2010 nagrinėjime (civilinės bylos Nr. 2-1944-605/2009 b. l. 26- 29, civilinės bylos Nr. A2-3167-173/2010 b. l. 134 – 138), tačiau nurodo, kad dėl garbaus amžiaus ir neišprusimo negalėjo tinkamai suprasti susidariusios teisinės situacijos bei tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Apeliacinis teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais taip pat nesutinka. Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad tiek civilinės bylos Nr. 2-21/2003, tiek Nr. A2-3167-173/2010 nagrinėjimo metu, atsakovas L. V. G. buvo atstovaujamas ne tik įgalioto atstovo R. M. , bet ir advokato, kuris kaip profesionalus teisininkas turėjo galimybę įvertinti visus byloje esančius dokumentus, įstatyme numatytais būdais ginčyti jų pagrįstumą, rinkti ir pateikti naujus įrodymus, o teismui priėmus nepalankius sprendimus – juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinės bylos Nr. 2-21/2003 nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamajame name esančios katilinės demontavimo; į procesą buvo įtrauktas VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas, todėl tvirtinti, jog nagrinėjant bylą nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su gyvenamojo namo pirminių kadastrinių matavimu atlikimu, nėra jokio pagrindo. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų nurodomos aplinkybės, jog šiuo metu butuose yra įsirengtos atskiros šildymo sistemos, šildymo katilai ir individualūs dujų apskaitos prietaisai, jog nėra techninių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, – teismų taip pat yra išnagrinėtos, nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, kurie turi res judicata galią. Tai, kad apeliantai, kreipdamiesi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, pateikė teismui VĮ „Registrų centras“ informacinį pranešimą dėl pirminių gyvenamojo namo kadastrinių matavimų, nesudaro pagrindo išvadai, kad šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu bei nebuvo tinkamai įvertintos.

Apeliantai savo prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindė aplinkybėmis, kad išnagrinėtoje byloje buvo remtasi projektiniu pasiūlymu, kuriame neteisingai apskaičiuota planuojamiems darbams atlikti reikalinga lėšų suma. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kritiškai, nurodydamas, jog šis klausimas taip pat jau buvo sprendžiamas išnagrinėtoje byloje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai, kaip L. V. G. teisių perėmėjai, atstovaujami profesionalaus teisininko, su pirminiu prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į teismą dar 2013 m. liepos 12 d., jame ginčydami UAB ,,Kauno komprojektas“ projekto teisėtumą ir nurodydami, kad minimas projektinis pasiūlymas negali būti vertinamas kaip techninis projektas, tinkamas šildymo sistemai ir katilinei atstatyti, kadangi jame šių darbų sąrašas nesutampa su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatytais įpareigojimais atsakovui dėl šildymo sistemos atstatymo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šio pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai pasisakė dėl projektinės medžiagos ir joje atliktų paskaičiavimų pagrįstumo bei padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo laikyti nepagrįsta minimame pasiūlyme apskaičiuotą planuojamiems darbams atlikti reikalingą lėšų sumą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atlikti darbų paskaičiavimai galimai neatitiko tuo metu galiojusių bendrųjų ekonominių normatyvų, kadangi buvo atlikti ne pagal 2001 m., o pagal 2008 m. rinkos kainas, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas, kadangi bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo ginčijamos, o avanso paskaičiavimas pagal prieš septynerius metus buvusias rinkos kainas pažeistų ieškovų interesus, kurie atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo savo lėšomis turėjo šiuos darbus atlikti.

Esant nurodytai situacijai atmetami kaip visiškai nepagrįsti apeliantų argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertintos aplinkybės, nustatytos pirminių gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimo metu bei nebuvo įvertintas projektiniame pasiūlyme apskaičiuotos planuojamiems darbams atlikti reikalingos lėtų sumos pagrįstumas; kad šios aplinkybės traktuotinos, kaip naujai paaiškėjusios ir nežinomos apeliantams civilinių bylų nagrinėjimo metu (CPK 185 str.).

Kaip minėta, civilinėje byloje A2-3167-173/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje minimoje byloje, o prašymas buvo grindžiamas CK 6.61 straipsnio 1 dalies ir CPK 284 straipsnio nuostatų pažeidimais, nurodant, kad esant neįvykdytam teismo sprendimui dėl įpareigojimo atstatyti į pirmykštę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį, teismas neturėjo pagrindo taikyti sutartinius santykius reglamentuojančios CK 6.61 straipsnio 1 dalies nuostatos, priteisdamas iš atsakovo avansą šiems darbams atlikti. Išnagrinėjęs prašymą teismas sprendė, kad teisės normos taikymo klaida nebuvo padaryta. Iš esmės analogiškus argumentus apeliantai nurodė nagrinėjamoje byloje, tvirtindami, jog šiuo metu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galioja du teismo įsiteisėję sprendimai, kas sudaro pagrindą išvadai, jog teismas priimdamas sprendimą dėl avanso priteisimo padarė aiškią teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidą. Apeliacinis teismas, nesutikdamas su tokiais apeliantų argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie argumentai jau buvo įvertinti išnagrinėtoje byloje, todėl pakartotinai nenagrinėtini bei nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Atskirojo skundo argumentai, kad teismui priimant sprendimą už akių buvo pažeisti kitų gyvenamojo namo bendraturčių interesai (ne visi bendrasavininkai buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Todėl vien tai, kad šiuo metu apeliantai, kaip atsakovo L. V. G. teisių perėmėjai, yra bendrasavininkai gyvenamojo namo, kuriame pradinis atsakovas buvo įpareigotas atstatyti į pirmykštę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį, – nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtos bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Tuo labiau, kad, kaip jau buvo minėta, civilinę bylą nagrinėjant iš esmės apeliantas R. M. dalyvavo kaip pradinio atsakovo atstovas pagal įgaliojimą, todėl jam buvo žinomos bylos aplinkybės bei manydamas, jog jo teisės pažeidžiamos – jis turėjo galimybę jas ginti įstatymų nustatytomis priemonėmis ir terminais.

Kaip teisingai nustatė teismas, apeliantai praleido ne tik bendrąjį trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet ir teisės aiškinimo klaida argumentuojamą prašymą padavė praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Tačiau, remdamasis pirmiau šioje nutartyje nurodytų reikšmingų šios bylos aplinkybių visetu ir priežastimis, kuriomis apeliantai grindžia būtinybę atnaujinti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog situacija byloje yra tiek išskirtinė. Dėl to, nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina vienam esminių – teisinio stabilumo, principui ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų šis prašymas negali būti tenkinamas, kaip paduotas praleidus įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą (CPK 185 str.).

Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų R. M. ir M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, įrodymų vertinimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atskirąjį skundą atmeta (CPK 178, 185 str., 263 str. 1 d.).

Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo šią bylą, apeliacinis teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų tiek apeliantų, tiek ieškovų procesiniuose dokumentuose pateikiamų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nes, kaip žinia, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Kaip žinoma, atmetus pareiškėjų M. M. ir R. M. atskirąjį skundą, ieškovai D. P. ir P. P. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovai jiems atstovavusiai advokatei už teisines paslaugas kiekvienas yra sumokėję po 250 EUR, t. y. iš viso 500 EUR (II t., b. l. 92 – 94). Apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovų atstovės darbo laiką ir atliktus procesinius veiksmus (parengė atsiliepimą į atskirąjį skundą), bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ši atstovė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, t. y. kad bylos aplinkybės jai buvo žinomos, į Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtintą maksimalų priteistiną dydį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, – ieškovų prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jiems iš viso 400 EUR advokato atstovavimo išlaidų (po 200 EUR kiekvienam) iš kiekvieno pareiškėjo – M. M. ir R. M. – priteisiant po 100 EUR šių bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui (CPK 98 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašė spręsti klausimą dėl jų atleidimo nuo priteisto žyminio mokesčio mokėjimo. Prašyme nurodė, kad jų turtinė padėtis sudėtinga. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjai pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymas, iš kurių matyti, kad pareiškėjai M. M. mokama 340 EUR (1 173,54 Lt) dydžio senatvės pensija, R. M. – 211 EUR (729,97 Lt). Apeliacinis teismas įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie bankuose turimas pingines lėšas, duomenų iš VĮ ,, Regitra“ apie turimas transporto priemones, duomenų apie jų turimas turtines teises, akcijas, obligacijas, vertybinius popierius bei jų vertę, sprendžia, jog pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjų turtinė padėtis yra itin bloga ir jie neturi galimybių sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjų M. M. ir R. M. valstybei priteistinas 971 EUR dydžio žyminis mokestis, atitinkamai iš kiekvieno pareiškėjo po 486 EUR, kurio sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo nutarties (sprendimo) priėmimo (CPK 93 str. 1, 3 d., 96 str. 1 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 EUR (vieną šimtą eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 EUR (vieną šimtą eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 486 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teisėja

Virginija Čekanauskaitė

Komentarai