Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymas laikomas ne atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o  aplinkybe, lengvinančia asmens teisinę padėtį.

 

Baudžiamoji byla Nr. 2K-433-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00097-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.1.4.5;

1.2.14.5.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Iš nuteistųjų A. K., A. B. ir B. G. solidariai priteista:

UAB „E“ – 35 208,20 Lt (10 196,99 Eur), UAB „A“ – 22 948 Lt (6646,20 Eur), UAB „J“ – 13 294,68 Lt (3850,40 Eur), UAB „Al“ – 20 371,52 Lt (5900 Eur), UAB „L“ – 12 257,44 Lt (3544,66 Eur), UAB „N“ – 12 430,08 Lt (3600 Eur), UAB „S“ – 1737,97 Lt (503,35 Eur), UAB „I“ – 24 342,24 Lt (7050 Eur), UAB „G“ – 7596,16 Lt (2200 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. B. ir B. G., išteisinti D. B., R. C. ir T. L.. Šios teismų nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos. Nuteistasis A. B. atšaukė savo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės kasacinį skundą, kuris 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas ir dėl šios dalies teismo procesas nutrauktas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, be kita ko, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu su A. B. ir B. G., apgaule savo naudai įgijo didelės – 139 160,81 Lt vertės svetimą turtą. Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

A. B., B. G. ir A. K., turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, subūrė organizuotą grupę ir veikdami bendrai, pasinaudodami neteisėtai veiklai nuslėpti skirtais juridiniais asmenimis, t. y. B. G. tariamai vadovaujamomis UAB ,,F“ (į. k. duomenys neskelbtini) ir UAB ,,T“ (į. k. duomenys neskelbtini) bei nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusios, nusikalstamiems tikslams įvykdyti įtrauktos D. B. vadovaujama UAB ,,M“ (į. k. duomenys neskelbtini), apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, skirtas bendrovei ,,F“ atsiskaityti su pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

A. B., vykdydamas iš anksto 2010 m. rugsėjo mėn. parengtą nusikalstamos veikos planą ir atlikdamas organizatoriaus vaidmenį, PC „Mada“ patalpose, esančiose Vilniuje, Viršuliškių g. 40, nurodė B. G. nupirkti nusikalstamai veikai vykdyti ir nuslėpti skirtą įmonę, šios įmonės vardu sudaryti patalpų nuomos, banko sąskaitos atidarymo sutartis, transporto ir krovinių pasiūlymų paieškos sistemos www.cargo.lt naudotojo sutartį ir taip panaudoti juridinį asmenį – UAB ,,F“, nuslepiant jo, B. G. ir A. K. vykdomą sukčiavimą, apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą. B. G., vykdydamas A. B. nurodymą, iš savanaudiškų paskatų už 10 000 Lt atlygį atlikdamas jam pavestą vykdytojo vaidmenį, 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytą dieną, UAB ,,B“ patalpose, esančiose Vilniuje, Vytenio g. 6, pasirašęs UAB ,,F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei 2010-09-09 VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo patalpose (Lvovo g. 25) užpildęs bei pasirašęs VĮ „Registrų centro“ dokumentų blankus dėl UAB ,,F“ vadovo ir akcininko duomenų pakeitimo, tapo UAB ,,F“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Tęsdamas nusikalstamą veiką, B. G., 2010 m. rugsėjo 21 d., veikdamas kartu su A. K., patalpose, esančiose Vilniuje, Kęstučio g. 51A, UAB ,,F“ vardu pasirašęs banko sąskaitos sutartį, AB SEB banko Žvėryno skyriuje atidarė UAB ,,F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 22 d. VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro patalpose, esančiose Vilniuje, Naugarduko g. 91, UAB ,,F“ direktoriaus vardu pasirašęs negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 46, įgijo teisę naudoti Naugarduko g. 91, 307-308 kabinetų patalpas UAB ,,F“ veiklai, o 2010 m. lapkričio mėn., UAB ,,F“ vardu pasirašęs naudotojo sutartį Nr. 6912 su UAB ,,Eur“, įgijo teisę UAB ,,F“ vardu naudotis tinklalapyje www.cargo.lt sukurta transporto ir krovinių pasiūlymų paieškos sistema.

Šiais savo veiksmais B. G. sudarius sąlygas fiktyviam, nusikalstamai veikai nuslėpti skirtam juridiniam asmeniui – UAB ,,F” veikti, A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas pasinaudojant ekspedicinio pobūdžio veiklą vykdančio juridinio asmens – UAB ,,M“, vadovaujamos D. B., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB banko ,,Snoras“ Vilniaus filiale, gauti ir savo bei kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyti svetimas, t. y. ekspedicinių įmonių bendrovei ,,M“ pagal užsakymus – sutartis pervestas pinigines lėšas, skirtas UAB ,,F“ atsiskaityti su pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, 2010 metų rudenį organizavo užsakymų – sutarčių sudarymą su krovinių pervežimo užsakovais (su nusikalstama veika nesusijusiomis ekspedicinėmis įmonėmis) ir, disponuodamas ekspedicinių įmonių informacija apie krovinių pervežimo užsakovų užsakymus pervežti krovinius, šių užsakymų – sutarčių informaciją, imituojant krovinių pervežimo užsakymų – sutarčių sudarymą su B. G. vadovaujamomis UAB ,,T“ ir UAB ,,F“, panaudojant pagamintus žinomai netikrus UAB ,,M“ ir UAB ,,T“ sandorių sudarymą ir atsiskaitymą pagal juos patvirtinančius dokumentus, perdavė juos A. K. ir nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusiems, nusikalstamiems tikslams įvykdyti UAB ,,F“ įdarbintiems T. L., S. J., R. A. ir R. P.. D. B., nesuvokdama daromų nusikalstamų veikų pobūdžio, UAB ,,M“ direktorės vardu pasirašė UAB ,,M“ užsakymus – sutartis su nusikalstama veikla nesusijusiomis ekspedicinėmis įmonėmis: UAB ,,G“, UAB ,,Au“, UAB ,,Al“, UAB ,,A“, UAB ,,H“, UAB ,,K“, UAB ,,Alr“, UAB ,,J“, UAB ,,L“, UAB „R“, UAB ,,A.“, UAB ,,T“, IĮ ,,S“, UAB ,,D“, UAB ,,P“, UAB ,,I“.

A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, prisistatančiu vardais Monika ir Ramunė, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 18 d. krovinių pervežimo sutarčių – užsakymų, sudarytų UAB ,,M“ vardu su nusikalstama veika nesusijusiomis 16 ekspedicinėmis įmonėmis, duomenis (apie krovinį), prisistatydamas UAB ,,T“ atstovo Ž. Ž. vardu ir nenustatytas asmuo, prisistatydamas UAB ,,T“ atstove vardu Monika, žodžiu bei el. ryšio priemonėmis perdavė UAB ,,F“ įdarbintiems vadybininkams: S. J., R. A. ir R. P..

A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, bei siekdamas nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiką, pasinaudodamas neva ekspedicinio pobūdžio veiklą vykdančiu juridiniu asmeniu – UAB ,,T“, t. y. UAB ,,T“ vardu imituoti krovinių pervežimo užsakymų, tariamai gautų bendrovėje ,,T“ iš bendrovės ,,M“, sudarymą su UAB ,,F“, 2010 m. rugsėjo mėn. PC „Mada“ patalpose, esančiose Vilniuje, Viršuliškių g. 40, nurodė B. G. už 2000 Lt atlygį nusikalstamai veikai vykdyti ir nuslėpti panaudoti jo kaip vienintelio akcininko ir direktoriaus žinioje esančius UAB ,,T“ įregistravimo ir buhalterinės apskaitos dokumentus bei imituojant UAB ,,T“ krovinių pervežimo užsakymų – sutarčių sudarymą su UAB ,,M“, UAB ,,T“ vardu pagaminti neva šį faktą patvirtinančius, žinomai netikrus dokumentus ir taip panaudoti juridinį asmenį – UAB ,,T“, nuslepiant vykdomą sukčiavimą. B. G., vykdydamas A. B. nurodymą, iš savanaudiškų paskatų už 2000 Lt atlygį 2010 m. rugsėjo mėn. A. B. perdavė UAB ,,T“ įregistravimo ir buhalterinės apskaitos dokumentus bei antspaudą, kuriais A. B. pasinaudojo, imituodamas krovinių pervežimo užsakymų, tariamai gautų bendrovėje ,,T“ iš bendrovės ,,M“, sudarymą, t. y. nuo 2010 m. spalio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d., duomenys neskelbtini, pagamino žinomai netikras, UAB ,,T“ su UAB ,,M“ sandorių sudarymą patvirtinančias UAB ,,T“ PVM sąskaitas – faktūras: 2010-11-11 Nr. TRA20100097; 2010-11-24 Nr. TRA20100103; 2010-11-24 Nr. TRA20100102; 2010-11-22 Nr. TRA20100106; 2010-12-06 Nr. TRA20100110; 2010-12-07 Nr. TRA20100113; 2010-12-23 Nr. TRA20100121, bei nuo 2010-11-17 iki 2010-12-29, toje pačioje vietoje, pagamino žinomai netikrus, neva UAB ,,M“ su UAB ,,T“ atsiskaitymą patvirtinančius kasos pajamų orderių kvitus: 2010-11-17 serijos TK Nr. 399; 2010-11-25 serijos TK Nr. 402; 2010-11-30 serijos TK Nr. 406; 2010-12-03 serijos TK Nr. 411; 2010-12-10 serijos TK Nr. 417; 2010-12-29 serijos TK Nr. 421, kuriuos UAB ,,M“ ir UAB ,,T“ atsakingų asmenų vardu pasirašė B. G. ir D. B..

Šiais veiksmais A. B. ir B. G. sudarius sąlygas fiktyviam juridiniam asmeniui – UAB ,,T“ veikti, A. B., B. G. ir A. K., tęsdami nusikalstamą veiką ir siekdami, pasinaudojant neva ekspedicinio pobūdžio veiklą vykdančiu, neteisėtai veiklai nuslėpti sukurtu UAB ,,F“ įvaizdžiu, apgaule savo naudai įgyti svetimas pinigines lėšas, skirtas UAB ,,F“ atsiskaityti su pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, A. B. nurodė A. K., pasitelkiant nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius, nusikalstamiems tikslams įvykdyti įtrauktus asmenis, organizuoti krovinių pervežimo užsakymų – sutarčių sudarymą tarp B. G. tariamai vadovaujamų UAB ,,T“ ir UAB ,,F“ su transporto paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl krovinių, gautų pagal UAB ,,M“ sudarytus užsakymus – sutartis su krovinių pervežimo užsakovais (su nusikalstama veika nesusijusiomis ekspedicinėmis įmonėmis), pervežimo. A. K., vykdydamas A. B. nurodymą, iš savanaudiškų paskatų už 7000 Lt atlygį, veikdamas kartu su nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusia, nusikalstamiems tikslams įvykdyti įtraukta T. L., 2010 m. lapkričio 2–3 dienomis, Vilniuje, duomenys neskelbtini kabinėtuose, į UAB ,,F“ vadybininkų pareigas priėmė ir apmokė UAB ,,F“ įdarbintus vadybininkus S. J., R. A. ir R. P.. A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 18 d., UAB ,,F“ patalpose, esančiose Vilniuje, duomenys neskelbtini kabinetuose, disponuodamas A. B. suteikta informacija apie UAB ,,M“ vardu sudarytus sandorius dėl krovinių, gautų UAB ,,M“ sudarius užsakymus – sutartis su krovinių pervežimo užsakovais: UAB ,,G“, UAB ,,Au“, UAB ,,Al“, UAB ,,Ab“, UAB ,,H“, UAB ,,K“, UAB ,,A“, UAB ,,J“, UAB ,,L“, UAB „R“, UAB ,,A.“, UAB ,,T“, IĮ ,,S“, UAB ,,D“, UAB ,,P“, UAB ,,I“, pervežimo, žodžiu informavo UAB ,,F“ vadybininkus S. J., R. A. ir R. P. apie neva bendrovės ,,T“ bendrovei „F“ suteiktus užsakymus pervežti krovinius. Taip organizavo krovinių pervežimo užsakymų, tariamai gautų bendrovėje ,,T“ iš bendrovės ,,M“, sudarymą su UAB ,,F“. A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 18 d., UAB ,,F“ patalpose, vadybininkams S. J., R. A. ir R. P. žodžiu nurodė UAB ,,F“ vardu sudaryti sutartis – užsakymus su krovinių pervežimo užsakovais – ekspedicinėmis įmonėmis: UAB ,,G“, UAB ,,Au“, UAB ,,Al“, UAB ,,Ab“, UAB ,,H“, UAB ,,K“, UAB ,,A“, UAB ,,J“, UAB ,,L“, UAB „R“, UAB ,,A.“, UAB ,,T“, IĮ ,,S“, UAB ,,D“, UAB ,,P“, UAB ,,I“ dėl krovinių pervežimo.

A. K. nurodymu vadybininkai S. J., R. A. ir R. P., nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 18 d., UAB ,,F“ patalpose, UAB ,,F“ vardu sudarė užsakymus krovinių pervežimui su transporto paslaugas teikiančiomis įmonėmis, t. y.

– užsakymus pervežimui su UAB ,,E“: 2010-11-02 Nr. 1354 – 1900 Eur sumai, įpareigojant UAB ,,F“ sumokėti 500 Eur avansą; 2010-11-05 Nr. 1357 – 3500 Eur sumai; 2010-11-25 Nr. 1372 – 4100 Eur, įpareigojant UAB ,,F“ sumokėti 1000 Eur avansą, kurių pagrindu UAB ,,F“, 2010-11-08 į UAB ,,E“ sąskaitą sumokėjus 1725 Lt (500 Eur), įsipareigojo pagal UAB ,,E“ PVM sąskaitas-faktūras: 2010-11-29 Nr. ESG 0241 – 1400 Eur sumai; 2010-12-03 Nr. ESG 0248 – 15 192,32 Lt sumai; 2010-11-30 Nr. ESG 0242 – 3452,80 Lt sumai; 2010-12-09 Nr. ESG 0259 – 10 703,68 Lt sumai, atsiskaityti su UAB ,,E“ bendrai 9900 Eur (34 182,72 Lt) sumai;

– užsakymus pervežimui su UAB ,,J“: 2010-11-04 Nr. 1356 – 2000 Eur sumai, įpareigojant UAB ,,F“ sumokėti 500 Eur avansą; 2010-12-01 Nr. 1377 – 2000 Eur sumai, kurių pagrindu UAB ,,F“, 2010-11-09 sumokėjus 1725 Lt (500 Eur), įsipareigojo pagal UAB ,,J“ PVM sąskaitas-faktūras: 2010-11-17 Serijos JVG Nr. 000000827 – 7423,52 Lt sumai; 2010-12-13 Serijos JVG Nr. 000000843 – 7596,16 Lt sumai; atsiskaityti su UAB ,,J“ bendrai 13 294,68 Lt sumai;

– užsakymą pervežimui su UAB ,,Al“: 2010-11-23 Nr. 1371 – 5900 Eur sumai, kurio pagrindu UAB ,,F“ įsipareigojo pagal UAB ,,Al“ 2010-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos ALG Nr. 01267 atsiskaityti su UAB ,,Al“ 5900 Eur (20 371,52 Lt) sumai;

– užsakymą pervežimui su UAB ,,A“: 2010-12-08 Nr. 1385 – 3750 Eur sumai, kurio pagrindu UAB ,,F“ įsipareigojo pagal UAB ,,A“ 2010-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos AUT Nr. 00000061 atsiskaityti su UAB ,,A“ 12 948 Lt sumai;

– užsakymus pervežimui su UAB ,,L“: 2010-11-26 Nr. 1373 – 2000 Eur sumai, įpareigojant UAB ,,F“ sumokėti 500 Eur avansą; 2010-11-29 Nr. 1374 – bendrai, įskaičiuojant papildomas 100 Eur transportavimo išlaidas, 2050 Eur sumai, kurių pagrindu UAB ,,F“, 2010-12-06 į UAB ,,L“ sąskaitą sumokėjus 1726 Lt avansą, įsipareigojo pagal UAB ,,L“ PVM sąskaitas-faktūras: 2010-12-06 Serijos LG Nr. 2010112 – 2000 Eur (6905,60 Lt) sumai, atskaitant 1726 Lt avansą; 2010-12-06 Serijos LG Nr. 2010113 – 2050 Eur (7078,24 Lt) sumai, atsiskaityti su UAB ,,L“ bendrai 12 257,44 Lt sumai;

– užsakymą pervežimui su UAB ,,N“: 2010-11-16 Nr. 1363 – 3600 Eur sumai, kurio pagrindu UAB ,,F“ įsipareigojo pagal UAB ,,N“ 2010-11-23 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos NSJ Nr. 0002090, atsiskaityti su UAB ,,N“ 3600 Eur (12 430,08 Lt) sumai;

– užsakymą pervežimui su UAB ,,S“: 2010-12-08 Nr. 1382 – 480 Eur sumai, kurio pagrindu UAB ,,F“ įsipareigojo pagal UAB ,,S“ 2010-12-18 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos ST Nr. 100937, atsiskaityti su UAB ,,S“ 1737,97 Lt sumai;

– užsakymus pervežimui su UAB ,,I“: 2010-11-15 Nr. 1362 – 2500 Eur sumai; 2010-11-19 Nr. 1370 – 1900 Eur sumai; 2010-11-18 Nr. 1368 – 1900 Eur sumai, įpareigojant UAB ,,F“ sumokėti 500 Eur avansą bei papildomas 1250 Eur transportavimo išlaidas, t. y. bendrai 3150 Eur sumai, kurių pagrindu UAB ,,F“ įsipareigojo pagal UAB ,,I“ PVM sąskaitas-faktūras: 2010-11-29 Serijos IT Nr. 10/0620 – 2500 Eur (8632 Lt) sumai; 2010-11-29 Serijos IT Nr. 10/0624 – 1900 Eur (6560,32 Lt) sumai; 2010-12-08 Serijos IT Nr. 10/0655 – 3150 Eur (10 876,32 Lt) sumai, atsiskaityti su UAB ,,I“ 7050 Eur (24 342,24 Lt) sumai;

– užsakymą pervežimui su UAB ,,G“: 2010-11-17 Nr. 1365 – 2200 Eur (7596,16 Lt) sumai, kurio pagrindu UAB ,,F“ įsipareigojo pagal UAB ,,G“ 2010-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos GS Nr. LT RUS 2010/770A atsiskaityti su UAB ,,G“ 2200 Eur (7596,16 Lt) sumai.

Tačiau šioms transporto paslaugas teikiančioms įmonėms pagal su UAB ,,F“ sudarytas sutartis – užsakymus įvykdžius savo įsipareigojimus – nugabenus krovinius, iš krovinio pervežimo užsakovų – ekspedicinių įmonių UAB ,,G“, UAB ,,A“, UAB ,,Al“, UAB ,,Ab“, UAB ,,H“, UAB ,,K, UAB ,,Alr“, UAB ,,J“, UAB ,,L“, UAB „R“, UAB ,,A.“, UAB ,,T“, IĮ ,,S“, UAB ,,D“, UAB ,,P“, UAB ,,I“ nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. vasario 18 d. į UAB ,,M“ sąskaitą pervestos piniginės lėšos – 139 160,81 Lt – skirtos UAB ,,F“ atsiskaityti su pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis: UAB ,,E“, UAB ,,J“, UAB ,,Al“, UAB ,,A“, UAB ,,L“, UAB ,,N“, UAB ,,S“, UAB ,,I“, UAB ,,G“, nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. vasario 22 d. iš UAB ,,M“ vardu išduotos AB banko ,,Snoras“ kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiose Vilniaus miesto vietose esančiuose bankomatuose bei nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. Danske bank A/S Lietuvos filiale, esančiame Vilniuje, Saltoniškių g. 2, pagal kasos išlaidų orderius, buvo išgrynintos bei tyrimo metu nenustatytomis dalimis padalintos tarp organizuotos grupės narių.

Taip A. B., B. G. ir A. K., veikdami organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo didelės – 139 160,81 Lt vertės svetimą turtą, pinigines lėšas, skirtas UAB ,,F“ atsiskaityti su pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis UAB ,,E“, UAB ,,J“, UAB ,,Al“, UAB ,,A“, UAB ,,L“, UAB ,,N“, UAB ,,S“, UAB ,,I“, UAB ,,G“.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti dėl jo priimtus nuosprendžius ir bylą jam nutraukti arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti – pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Pasak kasatoriaus, teismų išvados dėl jo kaltės ir dalyvavimo organizuotos grupės veikloje padarytos remiantis epizodiškais, netiesioginiais ir nekonkrečiais duomenimis, nevertinant įrodymų visumos, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik jo kaltę patvirtinančius įrodymus ir nepasisakė, kodėl atmeta įrodymus, faktiškai patvirtinančius, jog jis nieko nežinojo, kad yra pasitelkiamas nusikalstamos veikos vykdymui. Tokie įrodymai, nuteistojo A. K. manymu, yra nuteistųjų A. B., B. G., išteisintųjų R. C., T. L. parodymai.

Nuteistasis A. B. nuosekliai parodė, kad jam (kasatoriui) apie ketinimą vykdyti nusikalstamą veiką nepasakojo, o tik paprašė apmokyti naujus darbuotojus; nusikalstamas sumanymas jam kilo vėliau, kai veikla ėmė nesisekti. Taigi, kasatoriaus teigimu, akivaizdu, kad tai, jog jis dėl UAB „F“ veiklos bendravo su A. B., niekaip neįrodo jo (kasatoriaus) kaltės, t. y. žinojimo, kad savo veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos. R. C. savo parodymuose taip pat neminėjo, kad jis (kasatorius) žinojo, jog padėdamas A. B. prisideda prie jo vykdomos nusikalstamos veikos. Be to, apeliacinės instancijos teisme R. C. parodė, kad iš A. B. pasakojimų jam susidarė įspūdis, jog UAB „F“ veikla yra legali; kad tiksliai nežino, tačiau abejoja tuo, jog jis (kasatorius) galėjo žinoti, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje. B. G. irgi nėra sakęs, kad A. B. jam pasakojo, jog jis (kasatorius) žino, kad kartu su juo dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Apeliacinės instancijos teisme B. G. parodė, kad visuose aptarimuose dėl vykdomos nusikalstamos veikos, kurie vyko su A. B., be jų daugiau niekas nedalyvavo. Kasatoriaus įsitikinimu, tai, kad jis nuvežė B. G. į banko skyrių, niekaip nepatvirtina jo kaltės, t. y. žinojimo, jog daro nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmeta T. L. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, kad dėl neatsiskaitymų su vežėjais ji bendravo su B. G.; kad A. K. minėjo, jog visus klausimus dėl įmonės reikia spręsti su B. G.; kad visus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimus ji sprendė su B. G. ir t. t. Tai, kad jis (kasatorius), anot T. L., kelis kartus buvo atvežęs jai pinigų darbuotojų atlyginimams ir vieną kartą sumokėjo UAB „A“ 500 Eur avansą, kasatoriaus manymu, neįrodo, kad jis žinojo, jog prisideda prie nusikalstamos veikos. Patys savaime šie veiksmai nepatvirtina jo žinojimo apie vykdomą nusikalstamą veiką. Be to, nesuprantama, kaip T. L. galėjo duoti parodymus apie jo (kasatoriaus) dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, jeigu pati nesuvokė jos nusikalstamo pobūdžio (apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog T. L. veikė tyčia, t. y. žinojo ir suprato, jog, veikiant organizuota grupe, apgaule siekiama savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą). Kasatoriaus teigimu, visos T. L. nurodytos aplinkybės nepagrįstai, neturint jokių kitų objektyvių duomenų, pripažintos kaip jo kaltę patvirtinančios.

Apeliaciniame nuosprendyje, remiantis T. L. ir liudytojo S. J. parodymais, padaryta išvada, kad jis (kasatorius) faktiškai vadovavo įmonei. Liudytojo S. J. parodymai, kasatoriaus įsitikinimu, nenuoseklūs, jų nepatvirtina R. P. ir R. A. parodymai, faktiškai jie remiasi tik asmenine, niekuo nepagrįsta šio liudytojo nuomone, kad jam susidarė įspūdis, jog įmonei vadovauja A. K.. Apeliaciniame nuosprendyje nenurodyta, kokie objektyvūs bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad jis duodavo T. L. nurodymus, susijusius su įmonės veikla. Šios instancijos teismas nevertino T. L. parodymų, kad ji ir pati žinojo pervežimų rinkos kainas, nes turėjo patirties logistikos veikloje. Kasatorius teigia, kad jis kainos nustatymo procese dalyvavo tiek pat, kiek ir T. L., nes taip pat žinojo vidutines rinkos kainas. Teismo išvada, kad jis (kasatorius) rūpinosi UAB „F“ buhalterija, taip pat nepagrįsta, nes neatsižvelgta į T. L. parodymus, kad įmonės dokumentus jis (kasatorius) perduodavo B. G.. Be to, kasatoriaus manymu, faktinis vadovavimas įmonei, jeigu jis ir būtų nustatytas, niekaip nepatvirtina jo kaltės, t. y. žinojimo, kad A. B. ketino ir naudoja juridinį asmenį nusikalstamai veiklai vykdyti.

Kasatorius tvirtina, kad jis nežinojo apie išankstinį A. B. sumanymą neatsiskaityti su vežėjais. Apeliacinės instancijos teismo motyvacija šiuo klausimu nelogiška.Teismo išvada, kad, vos sukūrus minėtas įmones, nuteistieji A. B., B. G. ir A. K. turėjo iš anksto susiformavusią tyčią, veikiant organizuota grupe, pasisavinti svetimą turtą, naudojant sukurtą apgaulės mechanizmą, nepagrįsta.Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės (kad įmonė veiklą vykdė trumpą laiką, kuris normaliai veiklą vykdančiai įmonei yra per trumpas, kad spręsti apie veiklos rezultatus; kad nei su viena pervežimų paslaugas teikiančia įmone UAB „F“ visiškai neatsiskaitė ir kt.) patvirtina, kad jis objektyviai iš įmonės veiklos rezultatų negalėjo suprasti, kad įmonėje vyksta kažkas nenormalaus ir tai leistų įtarti, kad ji yra naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti. A. B. savo sumanymo jam atskleidęs nebuvo, be to, A. B. tyčia daryti nusikalstamą veiką susiformavo tik 2011 m. lapkričio mėn.

Taigi, anot kasatoriaus, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo žinojimą apie A. B. ketinimus jo (kasatoriaus) atžvilgiu, kad A. B. iš anksto aptarė su juo (kasatoriumi) svarbiausius nusikalstamos veikos momentus, parengė nusikaltimo darymo planą ir jį jam atskleidė, paskirstė vaidmenis, numatė ir jam atskleidė nusikaltimo darymo mechanizmą ir t. t. Teismo išvada, kad jis bendrais veiksmais su A. B. ir B. G. pasisavino atsiskaitymams skirtus pinigus, visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Apskritai, kasatoriaus teigimu, byloje esančių įrodymų kontekste jo padėtis ir tariamas vaidmuo nelabai kuo skiriasi nuo išteisintųjų D. B. ir T. L..

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 331 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, nes neišnagrinėjo dalies jo skundo argumentų ir nenurodė dėl jų jokių motyvų: 1. kad įmonės veiklos pradžioje jis negalėjo žinoti, jog A. B. neketina atsiskaityti su vežėjais, nes avansai vežėjams buvo mokami, o galutinio atsiskaitymo terminai suėjo, kai jis UAB „F“ nebesilankydavo; 2. su A. B. sutartas 7000 Lt atlygis už naujų darbuotojų apmokymą, įvertinus jo kompetenciją ir darbo pobūdį, tikrai nebuvo neprotingai didelis, be to, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, kad nereikėtų mokėti mokesčių valstybei; 3. kad priimti į darbą patirties neturinčius asmenis yra normali praktika, nes naujai veiklą pradedančiai transporto įmonei samdyti patyrusius darbuotojus yra labai brangu (A. B. buvo daug pigiau sumokėti jam 7000 Lt). Kasatoriaus įsitikinimu, nurodytos aplinkybės visų byloje esančių duomenų kontekste (įvertinus tai, kad nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, leidžiančio teigti, kad jis žinojo, jog dalyvauja A. B. organizuotoje nusikalstamoje veikloje) yra labai svarbios analizuojant jo kaltę, t. y. suvokimą ir žinojimą, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikloje.

Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 24, 25, 26 straipsnių nuostatas, nes, nepaisant to, jog teismų išvados apie jo, kaip organizuotos grupės nario (vykdytojo), nusikalstamus veiksmus, niekuo nepagrįstos, kasatorius mano, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina. Kasatoriaus nuomone, tokio teisės normų taikymo ir aiškinimo nepatvirtina nei BK 24, 25, 26 straipsnių nuostatos, nei teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2008 ir kt.). Sprendimas pripažinti asmenį kaltu išdėstomas nurodant, be kita ko, atitinkamą BK bendrosios dalies straipsnį ir jo dalį, reglamentuojantį bendrininkavimą, bei nurodant nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus dėl bendrininkavimo formos ir bendrininkų rūšies. Šioje byloje nenurodyta, kokios rūšies bendrininkavimas jam inkriminuojamas, nenurodant atitinkamo BK bendrosios dalies straipsnio ir jo dalies. Taip padarytas esminis BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės, nes jam nebuvo užtikrinta teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir tinkamai pasirengti gynybai.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2007 kaip precedentu šioje byloje vadovautis negalima, nes joje asmenys buvo pripažinti padarę nusikaltimus, numatytus kitame BK straipsnyje, be to, visi nuteistieji, darydami nusikalstamas veikas, betarpiškai veikė kartu. Nagrinėjamoje byloje kiekvienas bendrininkas atskirais veiksmais, skirtingu laiku, atliko tam tikras atskiras užduotis.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išvardijami tik tam tikri veiksmai, kuriuos atliko jis, A. B., B. G. ir daroma išvada, kad tiek A. B., tiek B. G. ir A. K. suprato, kad daro nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais ir siekė bendro tikslo – apgaule įgyti svetimą turtą. Tačiau visi išvardyti veiksmai, kuriuos neva jis atliko, įvertinus tai, kad jis nežinojo apie nusikalstamus A. B. tikslus ir ketinimus, patys savaime nėra neteisėti ar nusikalstami. Jeigu A. B. nebūtų nusprendęs neatsiskaityti su vežėjais, tai jo (kasatoriaus) atlikti veiksmai tikrai nebūtų joks nusikaltimas. Taigi vien nuosprendyje išvardytų veiksmų atlikimas nepatvirtina, kad jis suprato, jog daro nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais, ir siekė bendro tikslo. Teismų nuosprendžiuose neatskleista bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, t. y. neatskleista, kokios bylos aplinkybės leidžia teigti, kad jis suvokė, jog su kitais bendrininkais dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje; suprato, kad visi bendrininkai kėsinasi į tą patį objektą; suprato, kad savo veiksmais organizatoriui A. B. sudarė būtinas sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ir kt. Taigi teismai neatskleidė jo, kaip bendrininko, bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, o apeliacinės instancijos teismas šių skundo argumentų nenagrinėjo.

Be to, kasatorius nurodo, kad 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, lengvinanti jo teisinę padėtį, t. y. atsirado galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kasatorius nurodo, kad, neatidėjus paskirtos bausmės vykdymo, bus pažeisti jo teigiami socialiniai ryšiai, jis neturės galimybės padėti ne tik savo seseriai, kuriai 2014 m. gimė duktė ir kurią ji augina viena, bet ir savo pensininkams tėvams, taip pat praras nuolatinį darbą UAB „V“. Be to, kasatorius prašo atsižvelgti ir į tai, kad tam tikrus veiksmus jis atliko tik norėdamas padėti savo pažįstamam A. B., kuris pažadėjo gerai sumokėti, kuriuo jis pasitikėjo ir nesuvokė, kad tai yra neteisėta veikla. Be to, teismai pripažino, kad jo, kaip bendrininko, vaidmuo buvo antraeilis. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad jis siekė apgaule įgyti svetimą turtą ir kad gavo nors dalį A. B. pasisavintų pinigų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime taip pat pateikiami argumentai dėl nuteistojo A. B. gynėjos kasacinio skundo, tačiau jie nutartyje nedėstomi, nes šis kasacinis skundas atšauktas.

Prokuroras atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepime nurodoma, kad dalis nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentų susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu (A. K. nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismai netinkamai juos įvertino, pateikia byloje esančių įrodymų vertinimą ir teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis žinojo, jog dalyvauja A. B. organizuotoje nusikalstamoje veikoje). Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį tokie argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Byloje surinktus įrodymus patikrino ir įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, su teismų padarytomis išvadomis nėra teisinio pagrindo nesutikti. Teismas pakankamai aiškiai argumentavo, kodėl ir remiantis kokiais įrodymais (nuteistojo B. G., išteisintųjų R. C., T. L., liudytojo S. J. parodymai, kiti įrodymai) padarė išvadą, jog nuteistasis A. K. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad A. K. atliko veiksmus, būdingus faktiniam įmonės vadovui, nes jis ne tik apmokė į įmonę priimtus vadybininkus, tačiau ir rūpinosi pačios įmonės veikla: buhalterijos vedimu, įmonės darbuotojų atrinkimu, atlyginimų jiems išmokėjimu. Jis taip pat duodavo nurodymus išteisintajai T. L., su klientais derindavo krovinių pervežimo kainas, mokėdavo jiems avansinius mokėjimus, domėjosi vežėjų reiškiamomis pretenzijomis. Be to, įmonės darbuotojai UAB „F“ oficialiai nebuvo įdarbinti. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,F“ nei su viena pervežimų paslaugas teikusia įmone sistemingai visiškai neatsiskaitė. Tai rodo, kad vos sukūrus įmones, nuteistasis A. K. ir kiti nuteistieji turėjo iš anksto susiformavusią tyčią pasisavinti svetimą turtą, naudojant sukurtą apgaulės mechanizmą. Prokuroro nuomone, teismas, darydamas išvadą, kad nuteistasis A. K., veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas byloje esančius įrodymus vertino ne atskirai vieną nuo kito, o kaip visumą, ir teisingai konstatavo, kad A. K. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma A. K. apeliaciniame skunde, teismas motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės ir jame išdėstytų argumentų, tarp jų ir dėl įrodymų vertinimo, kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bendrininkavimo rūšies ir bendrininkavimo formos, paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo darymui buvo suburta trijų asmenų grupė. Nusikaltimui buvo kruopščiai rengiamasi: įsigyta įmonė, aptartas įmonės veiklos planas, įrengtos patalpos, priimami darbuotojai, sudarinėjamos sutartys su vežėjais. Grupės nariai atliko atitinkamas užduotis: A. B., duodamas nurodymus A. K. ir B. G., organizavo UAB „F“ veiklą, prisistatydamas Ž. Ž. vardu bendraudavo su UAB ,,F“ vadybininkais ir surasdavo jiems pervežamus krovinius, A. G. pasirašydavo jam A. K. pateiktus dokumentus kaip įmonės vadovas, atstovaudavo įmonei bendraudamas su vežėjais ir įmonės darbuotojais, atveždavo pinigus, skirtus mokėti atlyginimams. A. K. rūpinosi įmonės įrengimu, atrinko UAB ,,F“ darbuotojus, juos apmokė, T. L. nurodė, jog ji ir įmonės vadybininkai dėl pervežamų krovinių turi bendrauti su UAB „T“ atstovu Ž. Ž., kurio vardu veikė A. B.. Taigi tiek A. B., tiek B. G. ir A. K. suprato, kad daro nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais, ir siekė bendro tikslo. Skirtingai nei teigiama A. K. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina. Be to, teismas teisingai nurodė, kad šioje byloje dalyvavimas organizuotoje grupėje yra kvalifikuojamasis požymis, todėl kvalifikuojant A. B., B. G. ir A. K. padarytą nusikalstamą veiką nurodyti BK 25 straipsnio 3 dalį nereikia.

Dėl kasatoriaus prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą prokuroras nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, taikant teisinę padėtį lengvinantį įstatymą, nuteistajam A. K. pakirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Atsiliepimu civilinio ieškovo UAB ,,S“ generalinis direktorius A. Z. prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismų nuosprendžiai yra teisėti ir pagrįsti. Kadangi iš esmės atsiliepimo argumentai susiję su nuteistojo A. B. gynėjos kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, o šis kasacinis skundas atšauktas, jie šioje nutartyje nedėstomi.

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nes šis teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, prašoma atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ar rėmėsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis (liudytojų R. P., S. J., R. A. parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, pervežimo paslaugas teikiančių įmonių atstovų liudytojų Š. Č. ir kt. parodymus, jų pateiktų dokumentų apžiūros protokolus, kaltinamųjų A. B., B. G. ir paties A. K. parodymus), konstatavo, kad A. K. yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taigi nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir kaltinamojo A. K. kaltės (BPK 301, 305 straipsniai). Iš esmės analogiškus argumentus, ginčydamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, nuteistasis A. K. nurodė savo apeliaciniame skunde. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, t. y. perskaitęs išteisintųjų D. B., R. C., nuteistųjų B. G., A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, uždavęs klausimų išteisintiesiems T. L., R. C., D. B., nuteistiesiems A. B., B. G., A. K., išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis ir patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo priimtas sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Konstatuotina, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtame nuosprendyje į esminius nuteistojo A. K. skundo argumentus – dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir nuteistojo kaltės padarius sukčiavimą organizuota grupe – yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 305, 331, 332 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

Taip pat nepagrįsti nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 24, 25, 26 straipsnių nuostatų taikymo. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Pripažinus, kad kaltininkų veikai būdinga ši bendrininkavimo forma, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į BK 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis. Kadangi organizuota grupė yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį papildomai nurodyti dar ir BK 25 straipsnio 3 dalį nereikia. Tokią teismų praktiką patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2007 (šioje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, t. y. už turto prievartavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina to, jog kasatorius veikė organizuota grupe. Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad nusikaltimo darymui buvo suburta trijų asmenų grupė, tam buvo kruopščiai rengiamasi: įsigyta įmonė, aptartas įmonės veiklos planas, įrengtos patalpos, priimami darbuotojai, sudarinėjamos sutartys su vežėjais. Grupės nariai atliko atitinkamas užduotis: A. B., duodamas nurodymus A. K. ir B. G., organizavo UAB „F“ veiklą, prisistatydamas Ž. Ž. vardu bendraudavo su UAB “F” vadybininkais ir surasdavo jiems pervežamus krovinius; B. G. pasirašydavo jam A. K. pateiktus dokumentus kaip įmonės vadovas, atstovaudavo įmonei bendraudamas su vežėjais ir įmonės darbuotojais, atveždavo pinigus, skirtus mokėti atlyginimams; A. K. rūpinosi įmonės įrengimu, atrinko UAB “F” darbuotojus, juos apmokė, T. L. nurodė, jog ji ir įmonės vadybininkai dėl pervežamų krovinių turi bendrauti su UAB „T“ atstovu Ž. Ž., kurio vardu veikė A. B.. Taigi tiek A. K., tiek A. B. ir B. G. suprato, kad daro nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais, ir siekė bendro tikslo – apgaule įgyti svetimą turtą. Taigi nuteistojo A. K. dalyvavimo organizuotoje grupėje faktas nustatytas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų ir remiantis išnagrinėtais įrodymais, jų visuma, kurių pagrįstumo ir pakankamumo kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu, iš naujo nevertina.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo kasacinėje nutartyje nepasisakoma, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis

Viktoras Aidukas

Komentarai