Paveldint turtą, paveldimos ir skolos. Tačiau jei žinoma, kad turto nėra, tai galima atsisakyti priimti palikimą – skolos paveldimos nebus. O šiaip, jei jau iškilo klausimas dėl palikimo priėmimo, manau, vertėtų jį priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokią galimybę notarai žino ir paprastai apie pasinaudojimą ja pasiteirauja. Tokiu atveju būna aiškus paveldimas turtas ir tikslūs įsipareigojimai.
Ką daryti, jei atsitiko taip, kad įsigyto automobilio negalima įregistruoti (areštuotas) – plačiau konsultacijoje, bet geriau kad taip neįvyktų. Kiekvienam sandoriui reikia skirti laiko, pinigų. Jei jau perkamas automobilis, mokama didelė pinigų suma, tai tikriausiai vertėtų ne tik automobilio savininką pamatyti (ar bent tinkamą įgaliojimą; įdomu tai, kad dar dažnai kitiems nepatogu ar net nesvarsto galimybės asmens dokumentų paprašyti), bet ir pasidomėti automobilio būkle. Jei nėra galimybių ar žinių kaip ir ką daryti, tai nuvykus į Regitrą kartu su pardavėju, bent bus patikrinta pardavėjo tapatybė, dokumentai, jei areštuotas automobilis, tai jo ir neįregistruosite.
Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusį asmenį pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Skundžiamo nuosprendžio turinio analizė rodo, kad išdėstyti motyvai yra išsamūs, vienas kitą papildantys, pagrįsti byloje ištirtais bei įvertintais įrodymais, sudaro vientisą loginę seką.
Bendrininkų atsakomybė gali kilti tik tada, kai yra susitariama tyčia vykdyti konkrečią nusikalstamą veiką, siekiant konkretaus tikslo. Nusikalstama veika įvykdyta netiesioginės tyčios forma, o tai reiškia, jog negalima abiejų nuteistųjų veiksmų įvertinti kaip bendrininkų ir kiekvienas iš nuteistųjų privalo atsakyti už konkrečius savo veiksmus pagal kilusias pasekmes.
Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nereikia atskirai vertinti įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, pagrįstumo.
