Daily Archives: 2016-03-22

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-433-677/2015 (2015-11-03) (bausmė)

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakankamu pagrindu laikoma tai, jog neatidėjus paskirtos bausmės vykdymo, bus pažeisti asmens teigiami socialiniai ryšiai, bus atimta galimybė padėti savo artimiesiems, senyvo amžiaus tėvams, jeigu bausmė nebus atidedama asmuo galimai praras darbą.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. A-166-177/2015 (2015-11-06) (padėjėjas – BK 24 str. 6 d.)

Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-433-677/2015 (2015-11-03) (vykdytojas – BK 24 str. 3 d., organizatorius – BK 24 str. 4 d.)

Tuo atveju, kai kaltininkų veikai būdinga organizuotos grupės forma, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nepateikiant nuorodos į BK 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (nei organizatoriaus, nei vykdytojo vaidmens nustatymas nereikalingas).

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-166-177/2015 (2015-11-06) (pasikėsinimas padaryti nusikaltimą – BK 22 str.)

Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant ją daryti, ir padėjėjas atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimas – tai tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-164-518/2015 (2015-10-23)

Pagal BK 135 straipsnį asmens nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojama, jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja tyčia, tuo tarpu jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja dėl neatsargumo, veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnį. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-574-518/2015 (2015-10-30)

Asmuo, sąmoningai suduodamas smūgius į galvą, t. y. gyvybiškai svarbią kūno vietą, kuriai bet koks stipresnis išorinis fizinis poveikis gali sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes asmens sveikatai, tame tarpe ir žmogaus mirtį, neabejotinai suvokia savo veiksmų pavojingumą bei bendrąja prasme numato galinčius kilti padarinius – tokie veiksmai laikomi padaryti tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-416-489/2015 (2015-10-27)

Taikant BK 228 straipsnį didelė žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kitokia neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Restruktūrizavimo bylos nutraukimas

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš savarankiškų įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų yra numatytas atvejis, kuomet nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą. Pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt.

Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme

Esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą remiantis tuo pagrindu, jog įmonė yra nemoki, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme

Bankroto bylos teismingumo klausimas yra išsprendžiamas vieną kartą, kuomet yra sprendžiama dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Bankroto byla yra iškeliama (priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir nagrinėjama tos apygardos teisme, kurioje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu buvo registruota atsakovo buveinė. ĮBĮ neįtvirtina galimybės pakeisti bankroto bylos teismingumą vien tuo pagrindu, kad atsakovas po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo pakeitė buveinės adresą. Tais atvejais, kai įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas neteikia teismui prašomų duomenų (Įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai ir pan.), reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.