Daily Archives: 2016-03-22

Prašymas atnaujinti procesą ir jo pateikimo tvarka (Dėl avanso priteisimo)

Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami terminais. CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad šis prašymas negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo (Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia)

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas nepagrįstas, kai byla sustabdoma vien dėl to, nes teismui nėra žinoma, ar procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali atstovauti bendrovę.

Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka (Dėl skolos, delspinigių priteisimo)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia)

Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Vienos LAP pakeitimas kita (dėl skolos, delspinigių priteisimo)

Antstoliui patvarkyme nurodžius jo sprendimų apskundimo tvarką ir asmeniui, kuris nori priimtą sprendimą apskųsti ta tvarka nepasinaudojus (CPK 510 ir 512 str.), laikoma, kad asmuo nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl teismui gavus tokio asmens prašymą panaikinti antstolio priimtą sprendimą – turi atsisakyti priimti tokį prašymą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Jeigu aplinkybė paaiškėja jau prašymo panaikinti antstolio sprendimą metu, kai dar galima išankstine ginčų sprendimo tvarka pasinaudoti (90 dienų terminas skųsti antstolio veiksmus), pareiškimas paliekamas nenagrinėtu.

Dėl nuostolių atlyginimo

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinių reikalavimų pagrįstumą vertina tik preliminariai (lot. „prima facie“) ir ginčo nesprendžia (CPK 144 str. 1 d.). Aplinkybės, kad turto areštas gali sukelti sunkumų nurodymas ir įrodymų nepateikimas nesudaro sąlygų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 185 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiu atveju yra pagrįstas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (Dėl viešojo aukciono rezultatų panaikinimo ir ieškovės pirmumo teisės į parduodamą aukcione nekilnojamąjį daiktą nustatymo)

Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį. Nesiėmus priemonių dėl parduodamo žemės sklypo išsaugojimo, iškiltų reali grėsmė, kad patenkinus ieškininius reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas.

Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimo pripažinimo nepagrįstu)

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str., 135 str.), tačiau konstatavus, kad pateiktas ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Energetikos įstatymas nustato skirtingą ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinių sprendimų ir sprendimų, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, apskundimo tvarką. Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies tvarka nelaikomas ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo apskundimu.

Viešasis pirkimas – pardavimas (dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo)

Galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 str. 2 d.). Skaidyti ar ne Pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimo reikalas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).

Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai (dėl skolos priteisimo)

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.) Pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį kreditorius turi teisę į šias palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jeigu jis įvykdė prievoles ir laiku negavo jam priklausančių mokėjimų, išskyrus atvejus, kai pavėluota ne dėl skolininko kaltės.