Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-166-177/2015 (2015-11-06) (pasikėsinimas padaryti nusikaltimą – BK 22 str.)

Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant ją daryti, ir padėjėjas atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimas – tai tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-164-518/2015 (2015-10-23)

Pagal BK 135 straipsnį asmens nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojama, jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja tyčia, tuo tarpu jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja dėl neatsargumo, veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnį. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-574-518/2015 (2015-10-30)

Asmuo, sąmoningai suduodamas smūgius į galvą, t. y. gyvybiškai svarbią kūno vietą, kuriai bet koks stipresnis išorinis fizinis poveikis gali sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes asmens sveikatai, tame tarpe ir žmogaus mirtį, neabejotinai suvokia savo veiksmų pavojingumą bei bendrąja prasme numato galinčius kilti padarinius – tokie veiksmai laikomi padaryti tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-416-489/2015 (2015-10-27)

Taikant BK 228 straipsnį didelė žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kitokia neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Restruktūrizavimo bylos nutraukimas

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš savarankiškų įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų yra numatytas atvejis, kuomet nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą. Pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt.

Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme

Esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą remiantis tuo pagrindu, jog įmonė yra nemoki, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme

Bankroto bylos teismingumo klausimas yra išsprendžiamas vieną kartą, kuomet yra sprendžiama dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Bankroto byla yra iškeliama (priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir nagrinėjama tos apygardos teisme, kurioje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu buvo registruota atsakovo buveinė. ĮBĮ neįtvirtina galimybės pakeisti bankroto bylos teismingumą vien tuo pagrindu, kad atsakovas po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo pakeitė buveinės adresą. Tais atvejais, kai įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas neteikia teismui prašomų duomenų (Įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai ir pan.), reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.

Prašymas atnaujinti procesą ir jo pateikimo tvarka (Dėl avanso priteisimo)

Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami terminais. CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad šis prašymas negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo (Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia)

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas nepagrįstas, kai byla sustabdoma vien dėl to, nes teismui nėra žinoma, ar procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali atstovauti bendrovę.